2013 metais Lietuvos edukologijos universitetas išleido rašytojos (byloje pareiškėja) Neringos Macaitės (literatūrinis pseudonimas – Neringa Dangvydė) pasakų knygą vaikams „Gintarinė širdis“, skirtą devynerių – dešimties metų vaikams. Dviejose iš šešių pasakų buvo aprašomi tos pačios lyties veikėjų romantiniai santykiai.
Vėliau aukštoji mokykla, savo sprendimą grįsdama Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pozicija, knygos platinimą sustabdė ir ją pavadino „angažuota homoseksualizmo propaganda“.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, padarė išvadą, kad šiose dviejose pasakose skelbiama informacija daro neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų.
Pagal šį įstatymą, neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Atsižvelgdamas į šią Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos rekomendaciją, jau prasidėjus teisiniams ginčams, leidėjas knygas pažymėjo įspėjamuoju užrašu „Gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų“ ir sutiko jas platinti toliau.
Pareiškėja kreipėsi į Lietuvos teismus dėl galimo saviraiškos laisvės ribojimo ir diskriminacijos. Teismai pareiškėjos skundą atmetė.
2019 metais pareiškėja peticiją pateikė EŽTT, o 2020-aisiais mirė, procesą EŽTT toliau palaikė jos motina.
Priteisė tūkstančius
Pareiškėja skundėsi, kad leidėjo sprendimas laikinai stabdyti knygos platinimą ir vėliau žymėti knygą įspėjamuoju užrašu dėl galimo neigiamo poveikio vaikams iki 14 metų buvo atliktas dėl to, kad knygoje buvo teigiamai vaizduojami tos pačios lyties asmenų santykiai.
EŽTT nustatė, kad pareiškėjos teisių ribojimas buvo nustatytas vidaus teisėje. Nustatęs, kad skundžiamomis priemonėmis buvo siekiama apriboti vaikų prieigą prie turinio, kuriame vaizduojami tos pačios lyties santykiai kaip prilygstantys skirtingų lyčių santykiams, Teismas nagrinėjo, ar toks tikslas gali būti laikomas teisėtu pagal Konvenciją.
EŽTT konstatavo, kad vaikų galimybės gauti informaciją apie tos pačios lyties santykius apribojimas, kai tokia informacija negali būti laikoma netinkama ar žalinga jiems kitu pagrindu, išskyrus seksualinę orientaciją, rodo, kad valdžios institucijos pirmenybę teikia tam tikroms santykių rūšims ir šeimoms ir kad skirtingų lyčių santykius jos laiko socialiai priimtinesniais ir vertingesniais nei tos pačios lyties santykius, taip prisidėdamos prie besitęsiančio stigmatizavimo.
Todėl tokie apribojimai nesuderinami su lygybės, pliuralizmo ir tolerancijos sąvokomis, būdingomis demokratinei visuomenei.
EŽTT padarė išvadą, kad priemonėmis prieš pareiškėjos knygą nebuvo siekiama jokių tikslų, kuriuos jis galėtų pripažinti teisėtais Konvencijos požiūriu.
Pareiškėja taip pat skundėsi, kad patyrė diskriminaciją įgyvendindama saviraiškos laisvę, nes jos knygai taikomų apribojimų priežastis buvo nusistatymas prieš seksualines mažumas.
Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamos priemonės iš esmės buvo nukreiptos į saviraiškos LGBTI turinį, o ne į pačią knygos autorę, EŽTT manė, kad į šį pagrindinį klausimą buvo pakankamai atsižvelgta atliekant pirmiau pateiktą vertinimą padarius išvadą dėl Konvencijos pažeidimo. Todėl EŽTT Didžiosios kolegijos (DK) balsų dauguma nusprendė, kad nėra būtina atskirai nagrinėti pareiškėjos skundo.
EŽTT priteisė pareiškėjos motinai 12 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti ir 5 tūkst. eurų bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Juškaitė: laikas keisti įstatymą
Teismo sprendimu viešai pasidžiaugė Lietuvos žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė.
„Byra ašaros iš džiaugsmo – baigėsi beveik dešimt metų trukęs maratonas. Europos Žmogaus Teisių Teismas byloje Macatė prieš Lietuvą („Gintarinės širdies“ byla) ką tik konstatavo, kad Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį. Neringos knyga iš prekybos išimta neteisėtai.
Teismas taip pat konstatavo, kad informacija negali būti laikoma žalinga tik dėl to, kad jame pateikiama informacija apie homoseksualumą.
Šis sprendimas – ilgai lauktas teisingumas. Jis pirmiausia reabilituoja suterštą Neringos vardą. Vaikų literatūros specialistė ir autorė kaltinta žalingo turinio vaikams kūrimu – kad ir kaip baisiai tai skambėtų.
Gaila, kad Neringa nesulaukė šios akimirkos.
Kiek daug žmonių ir organizacijų surėmė pečius per šiuos devynerius metus. Kad vyktų bylinėjimasis, kad, uždraudus platinti „Gintarinę širdį“, ji būtų perleista iš naujo ir pasiektų skaitytojus bei Lietuvos bibliotekas, kad Lietuvos teismuose Neringai priteistos bylinėjimosi išlaidos būtų surinktos ir padengtos, kad Neringos „Gintarinė širdis“ būtų išversta ir prieinama anglų kalba“, – feisbuke rašė J. Juškaitė ir dėkojo prisidėjusiems.
O dabar, pasak jos, laikas taisyti Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymą:
„Dabar laikas įvykdyti teisingumą Lietuvos valstybei ir priimti Neringos pataisą, panaikinant Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo straipsnį, kurio pagrindu ir buvo priimti neteisėti sprendimai.“
Žalimas: nėra įrodymų, kad vien homoseksualumo minėjimas neigiamai veikia vaikus
Į EŽTT sprendimą sureagavo ir Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas, buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
„Toks EŽTT sprendimas buvo lengvai prognozuojamas, ypač po panašių sprendimų tokių šalių kaip Rusija atžvilgiu (čia mes iš tiesų vienoje gretoje su rusais ir su vengrais). Tad išsamiau jo kol kas nekomentuosiu, išskyrus tai, kad Teismas eilinį kartą pakartojo, jog nėra jokių mokslinių įrodymų, kad vien homoseksualumo minėjimas ar vieši debatai apie seksualinių mažumų socialinę padėtį turėtų neigiamą poveikį vaikams.
Taip pat pabrėžčiau, jog po EŽTT sprendimo pagal LR Konstituciją nebegali būti taikoma atitinkama Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, nes EŽTK, kaip ratifikuota tarptautinė sutartis, turi taikymo pirmenybę prieš nacionalinius įstatymus.
Kaip matote, teisingumui prireikė kone 10 metų. Deja, jo nesulaukė pati knygos autorė. Ar galėjo būti kitaip? Žinoma, galėjo.
Jeigu Lietuvos valstybės institucijoms būtų kilusi abejonė dėl Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo konstitucingumo. Ir jeigu bent jau po 2019 m. sausio 11 d. Lietuvos KT nutarimo Lietuvos teismai būtų ištaisę padėtį. Deja, kaip konstatavo EŽTT, jie šia galimybe nepasinaudojo“, – feisbuke rašė jis.
