Neeilinės asmenybės atminimui Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje vasario 12 d. 12 val. bus surengtas smuikininkės kurtos muzikos koncertas „Skambančios legendos“, klausytojus nuskelsiantis į fantazijų pasaulį.
Muzika lydėjo nuo pat vaikystės
Julija Okruško gimė ir užaugo muzikantų šeimoje. Jos vaikystė buvo kiek kitokia nei daugelio jos bendraamžių. Būdama vos ketverių, Julija pradėjo groti fortepijonu, o jau po metų į rankas paėmė ir vėliau viena didžiausių gyvenimo meilių tapusį smuiką.
„Kai kiekviename kambaryje stovi fortepijonai, anksčiau ar vėliau pradedi jais žaisti. Fortepijonu pamokė groti senelis, o smuiku – močiutė. Abu jie buvo muzikantai. Vėliau mama sėdėjo kiekvienoje smuiko pamokoje ir labai padėjo“, – prieš dešimtmetį viename interviu pasakojo Julija Okruško.
Matydami milžinišką dukros potencialą muzikoje, tėvai mergaitę nusprendė leisti į M. K. Čiurlionio meno mokyklą. Čia Julija diena iš dienos intensyviai mokėsi groti smuiku, tačiau ryžto ir užsispyrimo nestokojusi mergaitė muzikos instrumento iš rankų nepaleisdavo ir grįžusi namo – kasdien papildomai repetuodavo dar 2-3 valandas tam, kad pasiruoštų egzaminams ir koncertams.
„Ryški ir artistiška mokinė sugebėdavo raiškiai perteikti atliekamus kūrinius, įkvėpti jiems muzikos dvasią. Julija buvo plataus spektro menininkė – kūrybiška, originali, sugebėjusi įkvėpti gyvybės kiekvienai veiklai, prie kurios ji prisilietė. Didelės apimties ir reikšmingi darbai, atlikti per 37-erius jos gyvenimo metus, rodo ne tik puikius prigimtinius gabumus, bet ir titanišką jaunos muzikės darbštumą“, – tokią Juliją Okruško prisimena M. K. Čiurlionio meno mokyklos bendruomenė.
Gyvenimo keliai nuvedė už Atlanto
Dar besimokydama mokykloje Julija pelnė laurus keturiuose tarptautiniuose konkursuose, o baigusi M.K. Čiurlionio meno mokyklą mokytojos Beatos Šmidtienės klasėje, įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Jau studijų metais smuikininkės talentu niekas neabejojo – ji buvo kviečiama griežti jaunimo kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“, koncertavo su Lietuvos kameriniu ir simfoniniu orkestrais, Latvijos simfoniniu orkestru, griežė solo festivaliuose.
2002 m. įgijusi smuiko specialybę, Julija toliau tęsė savo muzikinę karjerą Lietuvoje, tačiau po trijų metų persikėlė gyventi į JAV ir įstojo į Bostono universitetą, kuriame, vadovaujant profesorei Danutei Pomerancaitei-Mazurkevich, įgijo magistro diplomą ir smuiko artisto kvalifikaciją.
„Pradžioje nebuvo lengva – išskyrus dėstytoją, nieko nepažinojau ir dažnai jausdavau kalbos barjerą. Praėjus pirmiems metams, pasijaučiau kur kas patogiau, susipažinau su Bostono muzikantais ir apsipratau mieste. Per pastaruosius 8 metus teko apkeliauti visą šalį, tačiau Bostonas visada liko mėgstamiausiu mano miestu“, – apie studijų JAV laikus 2014 m. savaitraščiui „Amerikos lietuvis“ pasakojo Julija Okruško.
Baigus studijas Bostono universitete, Julijos mintis sugrįžti į gimtinę išblaškė vis plačiau atsiveriančios naujos karjeros perspektyvos – Grand Prix laimėjimas J. S. Bacho tarptautiniame konkurse, galimybė koncertuoti su „Clafin Hill“ simfoniniu orkestru.
Turėdama tikslą plėsti šiuolaikinės kamerinės muzikos tradiciją per pasirodymus, įrašus, edukacines veiklas, bendruomenės informavimo projektus bei iniciatyvas, 2007 m. Bostone Julija įkūrė
„New England String Quartet“ Naujosios Anglijos styginių kvartetą. Debutiavęs „Carnegie Weil Recital Hall“ ir „Carnegie Hall“ salėse, ansamblis koncertuodavo visoje Naujojoje Anglijoje.
Kartu su kvarteto partneriais atlikėja įrašė 7 kompaktines plokšteles, kuriose skamba šiuolaikinė akademinė kamerinė muzika, kurios tarpe ir debiutiniai JAV kompozitorių kūriniai.
Tačiau gebėjimų Julija Okruško nestokojo ne tik muzikos srityje – didelę dalį jos veiklos užėmė televizijos laidos, skirtos kamerinei muzikai, „Intermezzo“ kūrimas, smuikininkė dėstė studentams, vedė įvairius seminarus. Turėdama stiprų poreikį išreikšti save muzikoje ne tik per atlikimą, Julija pradėjo kurti muziką - rašė ją smuikui, styginių kvartetui, dokumentiniams filmams, reklamoms.
Neabejotinai vienas didžiausių smuikininkės ir kompozitorės įvertinimų – nominacijos „2013 Hollywood Music in Media Awards“ apdovanojimuose, kuriuose muzikiniai takeliai iš jos kompaktinės plokštelės „Legends: Fantasy Violins“ buvo nominuoti net trijose kategorijose. 2014 metais šio kūrinio premjerą Julija pati atliko koncerte su „Clafin Hill“ simfoniniu orkestru. Kita Julijos sukurta muzika pasiekė klausytojus plokštelėse „Dragoborn“, „Dawnstar: Eternity“ ir kt.
Unikalus muzikos stilius
Nors muzikinę karjerą talentingoji smuikininkė pradėjo nuo klasikinės muzikos, laikui bėgant atrado savitą neoklasikinės muzikos stilių, kurį pavadino „Fantasy“. Fantastinės literatūros, dailės, filmų įkvėptas stilius jungia natūralius ir sintetinius muzikos instrumentus, orkestrą ir chorą.
„Fantastinėje muzikoje naudojamos įvairios skalės, akordai ir taktai, kurie taip pat naudojami ir klasikinėje muzikoje. Skirtumas, mano nuomone, būtų požiūris į melodijos ir harmonijos eigą, kuri fantastinėje muzikoje dažnai remiasi viduramžių ir renesanso struktūromis, net kai kurie fantastiniai kūriniai skamba labai moderniai“, – interviu tiklaraščiui „The Bedrock Blog“ pasakojo Julija Okruško.
Būtent fantasy stiliaus muzika ir skambės artėjančiame Nacionalinės filharmonijos koncerte „Skambančios legendos“, skirtame paminėti neeilinės ir išskirtinio talento Julijos Okruško kūrybą.
Kompozitorės kūrinį atliks smuikininkė solistė Julija Ivanovaitė kartu su Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestru ir choru „Vilnius“, diriguos maestro Juozas Mantas Jauniškis. Koncertą ves aktorius Andrius Bialobžeskis.