Steigti EGF Europos Komisija nusprendė 2021 m. viduryje, numatydama, kad technologinių naujovių kūrimui ir bendradarbiavimo Europos saugumo srityje skatinimui iki 2027 m. bus skirta 8 mlrd. eurų – 2,7 mlrd. eurų gynybos srities moksliniams tyrimams ir 5,3 mlrd. eurų gynybos pajėgumų vystymo projektams.
Praėjusiais metais iš viso 61 projektas gavo beveik 1,2 mlrd. eurų paramą, šių metų pavasarį paaiškės, kam vėl bus paskirstyta panašaus dydžio suma.
Europos Komisijos duomenimis, pirmuoju etapu finansuotuose projektuose dalyvauja 13 Lietuvos mokslo ir verslo subjektų, tačiau Krašto apsaugos ministerija tokių suskaičiuoja tik 4 – tai bendrovės „Aktyvus Photonics“, „Ados-Tech“ bei Fizikos ir technologijos mokslų centras ir Baltijos pažangių technologijų institutas. Kaip Delfi nurodo ministerija, gali būti, kad kiti subjektai EGF projektuose dalyvauja kaip subrangovai, todėl paraiškose jų nesimato.
Absoliuti dauguma EGF finansuotų projektų yra tarptautiniai, kuriuose Lietuvos įmonės ir mokslo centrai dalyvauja kaip partneriai. Iš viso lietuviai prisideda prie 9 EGF finansuotų projektų iš 61.
Iš Lietuvos koordinuojamas tik vienas EGF projektas – jam vadovauja Kaišiadoryse įsikūrusi bendrovė „Aktyvus Photonics“, plėtojanti lazerines technologijas, skirtas žvalgybiniams ir koviniams bepiločiams orlaiviams.
Mažas lazeris dideliems tikslams
„Aktyvus Photonics“ koordinuojamam projektui iš EGF buvo skirta beveik 2,9 mln. Eurų, jame iš viso dirba keturi partneriai, o Lietuvai atstovauja „Aktyvus Photonics“ bei Fizinių ir technologijos mokslų centras.
Laurynas Šatas, „Aktyvus Photonics“ generalinis direktorius Delfi sako, kad EGF skirta suma gynybos pramonės mastais nėra didelė, bet vis tiek leidžia daryti pirmuosius žingsnius, kurie padėtų įsitvirtinti šiame sektoriuje.
„Gynybos inovacijų kūrimas yra gana sudėtinga sritis, ypač tokioje mažoje šalyje kaip Lietuva. Visų pirma, gynybos sektorius nelabai turi išorinių investuotojų, dauguma rizikos kapitalo fondų neina į šią sritį, nes čia esama daug įvairių apribojimų. Gynybos inovacijos yra brangios, todėl EGF lėšos yra puiki galimybė dalį tokių veiklų finansuoti“, – sako L. Šatas.
„Aktyvus Photonics“ tikslas – sukurti labai mažą lazerį, kurį būtų galima naudoti mažiausiuose bepiločiuose orlaiviuose. Pasak bendrovės vadovo, Lietuva yra labai stipri lazerių srityje, turi puikią infrastruktūra – nuo komponentų iki pačių lazerių surinkimo linijų. Tačiau iki šiol lazerių sektorius į gynybos pramonę nelabai dairėsi.
„Kuo orlaivis yra mažesnis, tuo didesnes galimybes jis turi manevruoti nedideliame aukštyje ir būti mažiau pastebimas. Todėl ir jo galimybės karo lauke būtų didesnės. Prasidėjus karui Ukrainoje matome smarkiai išaugusį susidomėjimą bepiločiais orlaiviais. Mes jau egzistuojančią ir dideliuose orlaiviuose naudojamą labai brangią technologiją stengiamės perkelti į gerokai mažesnį konceptą, kuris būtų patvaresnis, pigesnis ir paprasčiau panaudojamas“, – aiškina pašnekovas.
Pasak jo, EGF projektuose dalyvaujančių Lietuvos verslo ir mokslo subjektų ir jų įgyvendinamų projektų skaičius nėra mažas, o mūsų šalies potencialas kai kuriose gynybos pramonėje pritaikomose mokslo šakose – didelis.
„Manau, tai yra pirmas didelis žingsnis į priekį, juolab kad EGF tik pernai normaliai startavo, todėl tas skaičius nėra mažas. Bet turbūt svarbiau yra projektų kokybė. Jei mes Lietuvoje sukursime technologiją, kuri bus reikšminga pasauliniu mastu, įdomi didžiosioms valstybėms, tai stiprės visos šalies strateginis vaidmuo pasauliniame gynybos sektoriuje, o kartu apskritai gerės mūsų saugumo situacija – turėsime geresnes sąlygas tiek įvairiuose pirkimuose tiek plačiąja konkurencine prasme“, – kalba L. Šatas.
Pašnekovo teigimu, „Aktyvus Photonics“ kuriamu produktu susidomėjimą jau pademonstravo praktiškai visų didžiųjų NATO šalių gynybos sektoriaus įmonės, todėl potencialas matomas labai didelis.
„Kita vertus, susidomėjimas yra gerai, bet gynybos sektorius yra labai lėtas, integruoti naujovę užtrunka ne metus ir ne dvejus. Istoriškai šiame sektoriuje Lietuvos vardas nėra labai stiprus, todėl norint gauti kontraktus reikia laiko ir pademonstruoti geresnę technologiją nei visų kitų. Ir manau, kad mums tai pavyks“, – įsitikinęs L. Šatas.
Kuria išmaniąją kario ekipuotę
Greitų rezultatų nežada ir aukštųjų technologijų bendrovės „Ados-Tech“ vadovas Robertas Grikšas. Jo įmonė kuria optomechanines ir optines sistemas bei gamina šiluminio ir naktinio matymo prietaisus.
EGF finansuojamame projekte „Ados-Tech“ dalyvauja su partneriais iš Ispanijos, Prancūzijos ir Nyderlandų. Konsorciumas kuria išmaniąją kario ekipuotę – nuo šalmo iki ginkluotės. Apie 3 mln. eurų gavusiame projekte Vilniaus įmonė atsakinga už optinę dalį, kurios plėtojimui atiteks apie 300 tūkst. eurų.
„Kiekviena projekto šalis atsakinga už tam tikrą ekipuotės zoną – galvos, torso ir ginklo. Ir visi pagal savo srities kompetencijas siūlo sprendimus, kaip būtų galima pagerinti ateities karių gebėjimus kovos lauke“, – pasakoja R. Grikšas.
Pavyzdžiui, ginklai galėtų būti aprūpinti „akimis“, kurios tiek tamsoje, tiek į tolį matytų geriau nei žmogiškosios akys. Būtent tokioms „akims“ reikalingos optikos sukūrimas ir yra „Ados-Tech“ užduotis.
Tiesa, R. Grikšas pripažįsta, kad šis projektas kol kas laboratorinių bandymų stadijoje, todėl iki etapo, kai jį jau bus galima pasiūlyti gynybos sektoriaus rinkai, dar laukia ilgas kelias.
„Kol kas viskas labai gražiai atrodo ant popieriaus, bet rezultatai geriausiu atveju bus tik po poros metų. Be to, kai prie projekto dirba keli partneriai, viskas labai priklauso nuo, kaip sėkmingai veiks ir tarpusavyje bendradarbiaus atskiros grandys“, – pažymi „Ados-Tech“ vadovas.
Padės vytis Jungtines Valstijas
EGF numatytas 8 mlrd. eurų finansavimas bendrame gynybos sektoriaus kontekste gali pasirodyti kaip lašas jūroje. Pavyzdžiui, vien Jungtinių Valstijų karinės išlaidos 2021 m. siekė apie 800 mlrd. JAV dolerių.
Visgi „Aktyvus Photonics“ vadovas L. Šatas sako, kad toks fondas vis tiek yra sveikintinas žingsnis, galintis nors šiek tiek išjudinti apsnūdusį Europos gynybos sektorių.
„Tai yra pirmas žingsnis, bet tai geriau nei jokio žingsnio. Ilgą laiką šita rinka Europoje buvo finansuojama per mažai, todėl sparčiai atsilikome nuo partnerių Amerikoje ar kitų gynybą labiau finansuojančių regionų. Tad tai nėra suma, kuri išspręstų dešimtmečiais besikaupusias problemas, bet tai yra atspirties taškas, nuo kurio situacija tik gerės“, – mano L. Šatas.
Be to, jis pabrėžia, kad EGF projektai naudos suteikia ne tik per tiesioginį finansavimą: „Tam, kad laimėtų tokį projektą, įmonė turi būti patikrinta, įvertintos jos kompetencijos, turima infrastruktūra ir t.t. Tai vien tas faktas, jog mes tokį projektą laimime, rinkai ir potencialiems klientams siunčia žinią, kad turime ne tik intelektinį potencialą, bet ir priemones jam realizuoti“, – teigia „Aktyvus Photonics“ vadovas.
Krašto apsaugos ministerija Delfi pateiktame komentare taip pat teigia, kad Rusijos neprognozuojami ir neadekvatūs veiksmai neabejotinai turėjo įtakos pasaulio ir ypatingai Europos šalių dėmesiui peržiūrint gynybos pajėgumų prioritetus, jų vystymo poreikius, atsirado visas pluoštas ES ir NATO iniciatyvų, kurios suteikė puikią progą Lietuvos mokslo ir gynybos pramonės įmonėms įsitraukti į naujų, jau po 2014 metų inicijuotų programų įgyvendinimą.
„Per paskutinius metus įvyko daug permainų, ypatingai ES plotmėje. Gynybos srities tyrimų, vystymo ir net bendrų gynybos įsigijimų iniciatyvoms iš centrinio ES biudžeto skiriami milijonai ir net milijardai. Belieka tik aktyviai domėtis ir dalyvauti“, – pažymi KAM.
Anot ministerijos, nėra matmens, kuriuo būtų galima išmatuoti Europos gynybos fondo galimybių išnaudojimo mastą, tačiau Lietuvos pramonės ir mokslo subjektų suformuotų pasiūlymų ir dalyvavimo pasiūlymus teikiančių konsorciumų sudėtyje kiekybiniai skaičiai gali dalinai indikuoti, kad subjektai aktyvūs.
„Lietuvos sėkmingai atranką praėjusių subjektų skaičius prilygsta Austrijos, Bulgarijos, Čekijos, Danijos ar Rumunijos šalių atvejams. Derėtų pastebėti, kad tai tik vienų metų statistika. Kitais metais skaičiai gali skirtis kardinaliai, priklausomai nuo to, kaip pasiseks konsorciumams, kurių sudėtyje yra lietuviškų subjektų“, – pažymi ministerija.
Anot KAM, Lietuvos pramonės įmonių ir mokslo institucijų, siejančių savo veiklą su gynyba skaičius didėja. Norėtųsi, kad procesas būtų spartesnis, tačiau tam reikalinga tiek patirtis, tiek įgūdžiai, kurie formuojasi palaipsniui: „Lietuvos gynybos pramonės įmonės turi daug potencialo aktyviai dalyvauti tiek gynybos technologijų tyrimų, tiek vystymo srityje neapsiribojant vien šalies, kurioje įkurtos mastu, net ir mažos įmonės šiuo metu įvairiais formatais dalyvauja europinio masto konsorciumų veikoje, papildydamos savo žiniomis ir gebėjimais didelių europinių kompanijų ir korporacijų veiklą. Tradicinės sritys, kuriose šalies įmonės yra vertinamos – tai lazerių technologijos, dirbtinio intelekto sistemų kūrimo, biotechnologijos, tekstilės pramonės, informacinės technologijos.“
