Per pokalbį su „The Telegraph“ žurnaliste Bryony Gordon (interviu pasirodė penktadienį) Sasekso kunigaikštis išreiškė būgštavimus dėl trijų princo Williamo ir Kate Middleton vaikų: princo George‘o (9 m.), princesės Charlotte (7 m.) ir princo Louiso (4 m.).
„Aš puikiai žinau, kaip yra mūsų šeimoje: jei tai ne tu, – pasakė Harry rodydamas į save, – vadinasi, tai kas nors kitas.“
„Nors aš ir Williamas esame kartą ar porą apie tai kalbėjęsi ir jis man labai aiškiai davė suprasti, kad aš neatsakau už jo vaikus, vis viena jaučiuosi atsakingas, kadangi žinau: bent vienam iš tų trijų vaikų nutiks kaip man – jis bus atsarginis. Mane tai skaudina ir neramina“, – kalbėjo Harry.
Princo Harry (38 m.) prisiminimų knygos pavadinimas „Atsarginis“ („Spare“) – tai nuoroda į frazę „įpėdinis ir atsarginis“, tiksliau, į skirtingus likimus, nuo pat gimimo parengtus jam ir vyresniajam jo broliui, princui Williamui. Kol pastarasis neturėjo vaikų, princo Harry vieta eilėje į sostą buvo tuoj pat po brolio, rašoma portale „People“.
Praėjus vos dienai po karalienės Elžbietos II mirties, karalius Karolis III oficialiai suteikė vyresniajam savo sūnui, princui Williamui, Velso princo statusą, tradiciškai suteikiamą britų sosto įpėdiniui.
Savo memuaruose princas Harry nurodė, kad jam gimus karalius Karolis dar tą pačią dieną pavadino jį atsarginiu.
„Nuostabu! Pagimdei man įpėdinį ir atsarginį, taigi, mano darbas atliktas.“ Tokius žodžius, pasak Harry, karalius Karolis kitados parašė jo motinai, princesei Dianai.
Princas Harry taip pat atskleidė, kad pirmasis jo knygos juodraštis buvo dukart storesnis nei galutinė versija.
„Galėjo išeiti ir dvi knygos. Nutarti, ką išbraukti, buvo gana sunku“, – sakė jis per pokalbį su „The Telegraph“ žurnaliste.
Kai kurias į knygą nepatekusias istorijas, anot princo Harry, žino tik jo vardu rašęs J. R. Moehringeris, kurį reikėjo supažindinti su platesniu kontekstu.
„Pasakojimuose apie šeimos narius, kuriuos galėjau įtraukti, buvo tam tikrų detalių... Apskritai imant, juk nesvarbu, ką būčiau įtraukęs, vis tiek būčiau sulaukęs kritikos, – sakė Harry. – Aš tai žinojau. Tačiau papasakoti visos istorijos jų neįtraukiant tiesiog neįmanoma, kadangi jų vaidmuo ypač svarbus. Be to, skaitytojas turi suprasti, kas per žmonės yra knygoje veikiantys asmenys.“
„Visgi yra nutikę ir tokių dalykų, ypač tarp manęs ir brolio, net tam tikra prasme tarp manęs ir tėvo, kurių pasauliui atskleisti nenorėčiau. Kadangi manau, jog už tai, jie man neatleistų. Dabar galbūt sakysite, kad dėl kai kurių dalykų, kuriuos vis dėlto įtraukiau, jie man neatleis bet kuriuo atveju. Vis dėlto aš tai matau kaip savo norą atleisti už tai, kaip buvo su manimi pasielgta. Taip pat noriu, kad jie su manimi susėstų ir, užuot sakę, kad klystu ir sergu paranoja, rimtai apie visa tai pasikalbėtų, nes iš tikrųjų noriu, kad jie prisiimtų šiokią tokią atsakomybę.“
„Ir atsiprašytų mano žmonos“, – pridūrė princas Harry.
