Per metus unikalių skolininkų skaičius sumažėjo simboliškai – vos 0,6 proc. arba 264 įmonėmis, palyginti su įspūdingais pokyčiais prieš dvejus metus, kai skolingų įmonių skaičius susitraukė 12,9 proc. arba 3053 įmonių. Per dešimtmetį įmonių skolų suma sumažėjo 4,2 karto nuo 1,4 mlrd. Iki 328 mln. eurų.
Didžiausios įmonių skolų sumos 2023 m. pradžioje užfiksuotos šiuose veiklos sektoriuose: finansų ir draudimo (~209 mln. Eur), informacinių technologijų ir telekomunikacijų (IRT) (31,2 mln. Eur), įmonių administravimo ir verslo valdymo (21,8 mln. Eur), mokslo ir technologijų (~18 mln. Eur), didmeninės ir mažmeninės prekybos (16,8 mln. Eur), elektros ir dujų tiekimo (7,7 mln. Eur), gamybos (5,6 mln. Eur) bei statybos (5 mln. Eur).
Kiek mažiau skolų susikaupė kituose sektoriuose: transporto ir sandėliavimo (4,4 mln. Eur), nekilnojamojo turto (2,3 mln. Eur), vandens tiekimo ir atliekų tvarkymo (1,8 mln. Eur), viešojo administravimo (128 tūkst. Eur), žemės ūkio ir žvejybos (67 tūkst. Eur) bei apgyvendinimo ir maitinimo (beveik 38 tūkst. Eur).
Įmonių skolos finansų ir draudimo sektoriui (209 mln. Eur) sudaro beveik 68 proc. visos skolų sumos – iš jos 200 mln. sudaro skolos finansinėms institucijoms, 7,8 mln. Eur – skolos bendrovėms, teikiančioms paslaugas finansų ir draudimo sektoriui, bei 1,3 mln. Eur – skolos draudimo įmonėms.
„Įmonių skolos finansų institucijoms paprastai sudaro didžiausią skolų dalį. Pirmiausia, tai nulemta pačių finansų įstaigų veiklos specifikos ir prisiimamos rizikos dėl paskolų negrąžinimo. Kita vertus, būtent šios įstaigos greičiausiai užfiksuoja skolas bei reguliariai teikia informaciją apie skolininkus“, – sako Aurimas Kačinskas, „Creditinfo Lietuva“ vadovas.
Absoliučią IRT sektoriaus fiksuotų skolų dalį – 99 proc. arba 31 mln. Eur – sudaro negrąžintos sumos telekomunikacijų bendrovėms. Dar 76,2 tūkst. Eur skolų registravo programinės įrangos kūrėjai, 51,8 tūkst. Eur – leidybos įmonės.
Prekybos sektoriuje daugiausia skolų – 78,5 proc. arba 13,2 mln. – registravo didmenininkai, o mažmeninės prekybos srityje užfiksuota 2,6 mln. Eur skolų (15,5 proc.).
Gamybos sektoriuje daugiausia skolų registravo gėrimų gamintojai
Tarp gamintojų 39,5 proc. skolų (2,2 mln. Eur) registravo gėrimų gamintojai, beveik 14 proc. (758 tūkst. Eur) – įrangos ir gamybos priemonių gamintojai, beveik 9 proc. (483 tūkst. Eur) – spaudos ir įrašų įmonės, 4 proc. (266 tūkst. Eur) – maisto gamybos įmonės ir 3,9 proc. (221 tūkst. Eur) – gumos bei plastiko gaminių bendrovės.
Kiek mažiau skolų užfiksavo kitų produktų gamintojai: popieriaus (178 tūkst. Eur), transporto įrangos (109 tūkst. Eur), medienos gaminių (85 tūkst. Eur), elektros įrangos (47,5 tūkst. Eur), baldų (45 tūkst. Eur), taip pat – elektroninės bei optinės įrangos (26 tūkst. Eur).
Transporto, pervežimų ir kurjerių sektoriuje iš 4,4 mln. Eur skolų daugiausia atitenka pašto bei kurjerių įmonėms (2,3 mln. Eur arba 51,8 proc.) bei sandėliavimo ir transporto aptarnavimo įmonėms (1,5 mln. Eur; 34,4 proc.).
„Kuo didesnės skolų sumos susidaro atskiruose veiklos sektoriuose, tuo aktualiau jiems atstovaujančioms įmonėms pasirūpinti verslo partnerių ir klientų rizikos vertinimu bei imtis priemonių. Labai svarbu nelaukti ir iškart informuoti apie pradelstus mokėjimus – taip padedame verslui išvengti „domino efekto“ ir skatinti bendroves atsiskaityti laiku“, – pastebi A. Kačinskas.
Kredito biuro vadovo teigimu, daugiau kaip 50 proc. registruotų skolų būna gražinamos per 30 dienų nuo jų paskelbimo, o įmonės skolos registravimas kredito biuro sistemoje padeda stabdyti tolesnį nemokių bendrovių skolinimąsi.
