Skaitytojas rašo: „Sako nėra kartelinių susitarimų. Pažiūrėkim, kaip yra su tomis prekėmis, kurias aš dažnai perku. Štai, ką įsidėmėjau. Kiaulienos kumpis su kaulu praėjusių metų vasaros vidury visose „Norfa“, „Iki“, „Maximose“, turbūt ir „Rimi“ (aš joje beveik nesilankau) kainavo 3,49 euro. Po to kažkuriuo metu jo kaina pakilo iki 3,99 euro, o dabar tik spėjo per žinias pranešti, kad kiauliena brangs, „Iki“ pati pirma kitą dieną pakėlė kainą.
Netrukus ir kitos parduotuvės gali pasekti jos pavyzdžiu. Šokoladinių saldainių kainos dažnai siekia apie 7,99 euro. Ir taip toliau. Tai kas tai? Ar ne kainos „iš lubų“? Skirtųsi nors 10 centų.
Skaitytojas Ignas taip pat pastebėjo sparčiai augančias kainas.
Jis rašo: „Anksčiau pirkdavau tai, ką esu pripratęs, ir viename prekybos centre, ir kai kas nors sakydavo, kad kažkas brangsta, nelabai atkreipdavau dėmesio, kadangi skirtumas būdavo gal 10–15 centų.“
Tačiau dabar užėjus į parduotuvę tikrai kainos krenta į akis. Batonas, kurį valgome, jau nebe 1,15 euro, o 2,20. Sviestas vietoj 1,70 euro, dabar kainuoja 3,10 euro. Tas pats su aliejumi, dešra... Bent šviežios mėsos (kiauliena, vištiena) brangimo nelabai pastebėjau. Tad pradėjau ne tik, kad kartais nebepirkt, ko galbūt ir reikėtų, bet ir ieškoti, kur tą patį produktą nusipirkti pigiau.
Akivaizdžiai matosi, jog kainos jau tikrai ne dėl išteklių pabrangimo ar karo didėja, nes kai būna akcijos, kainos grįžta į „normalias“ vėžias, o prekybininkai, kad ir su tomis 50 proc. akcijomis, faktas, jog į minusą nenueina.
Tad čia turėtų įsikišti konkurencijos tarnyba. Arba tiek maisto, tiek benzino kainom pažaboti turėtų atsirasti valstybinės įstaigos, prižiūrinčios, kad kaina būtų adekvati rinkai, būtų konkurencija ir būtų išlaikytas tam tikras lygis. Ne veltui tam tikro tinklo benzino kolonėlėse susidaro eilės, kai kiti degalų tinklai net paskelbę laimės valandas su 20 euro centų nuolaida litrui vis tiek būna apytuščiai.“
Pastebėjote panašių atvejų? Savo nuomones siųskite adresu pilieciai@delfi.lt)
