„Tą akimirką, kai bus priimtas toks sprendimas mes įgysime teisę imtis panašių veiksmų dėl Vokietijos ir kitų valstybių turto“, – ketvirtadienį „Telegram“ rašė V. Volodinas.
Vokietijos bendrovės Rusijoje yra sudariusios susitarimų dėl didelių tiesioginių investicijų.
Be galimo turto konfiskavimo, V. Volodinas taip pat kaltino Vokietiją tariamai pradėjus karą Ukrainoje. Atsakomybė esą tenka ir Prancūzijai, nes 2015 m. tuometiniai šių šalių vadovai Angela Merkel ir Francois Hollande'as pasirašė vadinamąjį Minsko susitarimą, kurio tikslas neva buvo apgauti Rusiją ir visą tarptautinę bendruomenę.
V. Volodinas tikino, kad Europos lyderiai niekuomet neketino įgyvendinti šio susitarimo sąlygų.
Pagal Minsko susitarimą buvo numatyta Ukrainoje užtikrinti paliaubas, patraukti sunkiąją ginkluotę ir įvykdyti Ukrainos konstitucijos reformą.
„Dabar Vokietijos vyriausybė nusprendė mūsų šaliai permesti visas problemas, kurias sukūrė jos pirmtakai“, – aiškino V. Volodinas. Pasak jo, tai esą apima Rusijos turto perėmimą.
Prasidėjus visapusiškai invazijai į Ukrainą, Rusija uždraudė Vakarų bendrovėms be specialaus leidimo parduoti savo turtą šalyje, daugeliui jų po 2022 m. vasario 24 d. nusprendus palikti Rusijos rinką.
Vokietijoje ir kitose šalyse jau kurį laiką vyksta diskusijos apie galimą įšaldyto Rusijos turto panaudojimą Ukrainos atstatymui.
