Genetikai, infekcinių ligų ekspertai, psichologai ir kiti specialistai iškėlė kelias teorijas, kodėl dalis žmonių stipriai myli kates ir koks galimas šių gyvūnų poveikis žmonių sveikatai.
Nuo senovės užsimezgęs ryšys
Kaip rodo DNR tyrimai, šiuolaikinių naminių kačių protėviai yra laukinės katės iš Afrikos felis silvestris lybica, kurios gyveno senovės Mesopotamijos, Egipto, Levanto regiono ir Persijos sankirtoje.
Sprendžiant iš šio tyrimo, žmonių ir kačių bendravimas prasidėjo prieš 9500 metų Artimuosiuose Rytuose, tiesa, pirmi žmonių ir kačių bendravimo liudijimai – 5300 metų senumo, jų rasta Kinijoje, Quanhucun kaime. O senovės egiptiečiai tikėjo, kad katės įkūnija dievišką energiją.
„Katės tapo naminiais gyvūnais. Jos ateidavo prie žmonių gyvenviečių, kadangi ten būdavo maisto – prie grūdų veisdavosi pelių. Katės prisitaikė prie žmonių aplinkos, joms tai buvo evoliucinė pažanga. Žmonėms buvo naudinga, kad šalimais gyvena katės, jie džiaugėsi, kad katės naikina graužikus, kurie kelia pavojų grūdams“, – leidiniui „Medical News Today“ teigia Jacqueso Monod epigenomikos ir paleogenomikos instituto Paryžiuje direktorė daktarė Eva Maria Geigl.
Vieno tyrimo duomenimis, 13 kačių genų rodo, kad katės iš laukinių gyvūnų tapo naminės. Šie genai susiję su gebėjimu pažinti, elgsena, tikėtina, kad jie lėmė šių gyvūnų gebėjimą mokytis, reaguojant į paskatinimą maistu, ir skatino nebijoti žmonių.
Tyrimo, kuriam vadovavo E. M. Geigl, duomenimis, veikiausiai katės išplito po pasaulį viduramžiais.
Kuo žmones žavi katės
Daktarė Patricia Pendry iš Vašingtono universiteto tyrinėja žmonių ir gyvūnų ryšį. Ji išpublikavo tyrimą apie išskirtinai stiprų ryšį tarp labai emocionalių žmonių ir kačių.
Tyrėjos nuomone, žmones žavi nenuspėjamas kačių elgesys. Jos teigimu, subtilios ir tam tikra prasme nenuspėjamos kačių reakcijos skatina manyti, kad katė laiko savo šeimininką ypatingu. Kačių reakcija dažnai būna kiek uždelsta, o žmonėms smalsu, kaip gi reaguos gyvūnas.
Paminėtinas išskirtinis kačių pomėgis žaisti. Maži kačiukai trykšta energija ir nevaldomai siaučia, tačiau ir suaugusios katės mėgsta pažaisti.
Kaip suprasti kates
Katės laikomos paslaptingais, atsargiais gyvūnais, kadangi reiškia savo jausmus unikaliais, subtiliais būdais.
Katės snukutis yra patrauklus, tiesa, jame dažniausiai neatsispindi jokia išraiška. Kai katė vizgina uodegą, tai nereiškia, kad ji džiaugiasi ar yra patenkina, priešingai – taip demonstruojamas nepasitenkinimas.
Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, kačių charakteris turi daugiau panašumų su žmonėms norinčiais įtikti šunimis, nei manyta.
Katės leidžia įvairius garsus: miauksi žmonėms, prašydamos ėsti, šnypščia įspėdamos, garsiai kniaukia, kas signalizuoja išgąstį ir tuo pačiu pasirengimą pulti, specifiškai miauksena, matydamos pro langą paukščius.
Trynimasis galva ir skruostais
Katė pasitrina galva ir skrustais į žmogaus koją ar į ištiestą ranką. Šis veiksmas turi dvejopą funkciją. Pirma, iš liaukų skruostuose išsiskiria feromonai, kuriais katė pasižymi, kad žmogus priklauso jai. Antra, trindamasi į kojas, katė renka informaciją (jei nusprendžia, kad esate įdomus tyrimų objektas), ar žmogus nebuvo susitikęs su kitais gyvūnais ir pan.
Murkimas
Žmonėms atrodo, kad murkimas signalizuoja, jog katė yra patenkinta. Ne visai taip – ekspertų teigimu, murkdamos katės save ramina. Netgi manoma, kad murkimas turi gydomųjų ypatybių.
Murkimas girdisi katei įkvepiant ir iškvepiant, tai – 20–150 Hz dažnio garsas. Tiksliai nežinoma, kokiu būdu katės murkia, rašo „Medical News Today“.
Buvimas arti žmogaus
Akys
Kačių akys gana didelės. Kai katės gaudo grobį, jaučia grėsmę, jų akių vyzdžiai stipriai išsiplečia.
Neseniai tyrėjai patvirtino tai, ką kačių mylėtojai seniai nujautė – norėdami užmegzti kontaktą su kate, kelis kartus lėtai sumirksėkite. Taip tarsi sakote katei: „Jaučiuosi šalia tavęs visiškai saugus ir galiu užmerkti akis. Tu irgi jauskis saugi.“
Ūsai
Kačių ūsai yra iš keratino, kaip ir plaukai. Kačių ūsai – ypatingo jautrumo organas, kiekviename yra apie 100–200 nervų ląstelių, kurios teikia katei informaciją apie viską, ką jos paliečia ūsais.
Ūsai rodo ir katės nuotaiką. Kai katė atsipalaidavusi, ūsai yra nukreipti į šonus, o jei gyvūnas džiaugiasi (pvz., kai yra glostomas, ūsai šiek tiek nukreipiami į priekį. Kai katė jaučia pavojų, ūsai pritraukiami arčiau snukučio.
Kačių poveikis šeimininkų sveikatai
Jei žmonės nėra alergiški, katės – visokeriopai naudingos sveikatai. Pvz., 2009 m. atlikto tyrimo duomenimis, kates auginantiems žmonėms – mažesnė rizika mirti nuo širdies smūgio, nei tiems, kurių namuose nėra kačių.
2011 m. Jungtinėje Karalystėje buvo atlikta apklausa – 93,7 respondentų teigė, kad katės namuose teigiamai veikia psichinę sveikatą.
Yra tyrimų, liudijančių, kad namuose esant įvairių augintinių, vaikams rečiau atsianda įvairių alergijų.
Yra teorijų, kad bakterija toxoplasma gondii, kuria galima užsikrėsti per kačių išmatas (joms šią bakteriją gali pernešti pelės ir žiurkės), gali sukelti šizofreniją. Vis dėlto 2016 m. tyrimas parodė, kad tokiems nuogąstavimams nėra pagrindo.
Pozityvus psichologinis poveikis
Daktarės P. Pendry teigimu, katės malšina vienišumo pojūtį, teikia mums dėmesio, jaukumo, linksmina savo žaidimu, leidžiasi glostomos, tupi ant kelių, o tai, kaip žinome, skatina gamintis oksitociną, kuris slopina streso hormono kortizolio gamybą organizme.
„Manau, nauda – abipusė, – teigė P. Pendry. – Jei žmogaus dėmesys katei priimtinas, ji taip pat patiria komfortą ir jaučia abipusį ryšį.“
