Moterų galėtų patekti daugiau į parlamentą, jei partijos taikytų kvotų sistemą dailiosios lyties atstovėms, taip pat ir vienmandatėse apygardose, jei už jas balsuotų pačios moterys.
Deja, atrodo, kad rinkėjos moterys dėl nusistovėjusios patriarchalinės aplinkos ir tradicijų linkę rinkti į parlamentą vyrus. Greičiausiai nepakankamas moterų pasitikėjimas savimi turi įtakos ir jų nuomonei apie kitas moteris - jos nepakankamai pasitiki rinkdamos į valdžią moteris.
Tiesa, kuomet moterims iškyla problemų, jos kreipiasi į mane, kaip į moteriškos partijos Naujosios demokratijos lyderę bei Moterų asociacijos prezidentę, sakydamos: Jūs taip pat esate moteris ir galite geriausiai suprasti mano, kaip moters problemas.
Deja, balsuodamos moterys užmirša moteris ir ieško gražių patrauklių vyrų. Ko gero, praeis dar dešimt metų, kol moterys solidarizuosis, kaip kad Skandinavijos kraštuose, kur dailiosios lyties atstovės ypač aktyvios. Tarkime, prieš šiemetinius prezidento rinkimus Suomijos moterys solidarizavosi balsuodamos už prezidentę Tarją Halonen.
Lietuvoje neįsivaizduoju, kad po dvejų metų vyksiančiuose šalies vadovo rinkimuose moterys balsuotų už moterį, o ne už jauną ar patrauklų gražaus stoto vyrą. Moterys turi suvokti, kad moteris būdama valdžioje problemas mato per moterišką prizmę - vaikų, šeimos. Atstovaudamos moteris valdžioje, moterys netiesiogiai stiprina visos dailiosios lyties pozicijas.
|
|
Mieli skaitytojai, “Rinkimai 2000” – bendras DELFI ir žurnalo “Veidas” projektas. “Veidas” specialiai DELFI kasdien pateikia politikų bei ekspertų nuomones aktualiomis temomis. Kviečiame Jus įvertinti šias nuomones – savo vertinimus galite palikti komentarų sekcijoje.
|
|
Tai komentuoja:
Algirdas Meškauskas Moterų ir vyrų lygių lyčių kontrolierės patarėjas
Giedrė Purvaneckienė Vilniaus universiteto docentė, socialdemokratė