„Aš manau, kad kartais atsitinka taip, kad kartais mes pamirštame, jog namas yra statomas nuo pamatų. Ir atsitiko taip, kad mes susiginčijome: o kaip bus pastatytas stogas ir kaip atrodys čerpės, nors dar neišliejome pamatų. Tai mano pasiūlymas yra – nuosekliai statykime namą. Pastatykime pirmiausiai patį pastatą, tada jau pakalbėsime ir kaip jį užbaigsime“, – LRT radijui duotame interviu teigė G. Nausėda.
„O mes pradėjome diskutuoti tikrai per anksti, mes pradėjome diskutuoti tai, kas neturėtų būti diskutuojama ir tai kas dar prieš pusę metų visiems buvo viskas aišku“, – pridūrė jis.
Prezidentas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pradėtas kvestionuoti ne tik Lietuvos pasirengimas priimti brigadą, bet nepatikėjimas, pasak jo, viešoje erdvėje reiškiamas ir Vokietija.
„Šiandieną dėl vienokių ar kitokių priežasčių mes pradedame kvestionuoti ne tik savo pasirengimą, bet taip pat mūsų sąjungininko.
To sąjungininko, kuris tikrai gera valia, didele dalimi pats demonstravo iniciatyvą prisiimti daugiau atsakomybės už mūsų saugumą, šiandieną mes jau mėginame arba kai kurie politikai mėgina siųsti tam tikrus nepasitikėjimo ženklus. Tai man tai yra visiškai nesuvokiama, nes atsibuskime ir pasižiūrėkime, kokioje situacijoje mes esame“, – sakė šalies vadovas.
G. Nausėda akcentuoja, kad Vokietija ženklus, kad yra pasirengus didinti savo karių skaičių regione siuntė dar prieš Madrido NATO viršūnių susitikimą.
„Komunikatas Lietuvos Respublikos prezidento ir Vokietijos kanclerio buvo pasirašytas dar net kelios savaitės iki Madrido viršūnių susitikimo. Reiškia, nepriklausomai nuo Madrido viršūnių susitikimo arba deklaracijos teksto Vokietija jau siuntė ženklus, kad yra pasirengusi didinti savo karinės galios buvimą, dislokavimą čia, Lietuvoje. Ir visi veiksmai po to, iškarto po Madrido susitikimo: vizitai, planai akivaizdžiai rodė ir patvirtino, kad Vokietijos pusė labai rimtai žiūri, kaip ir į viską, į ką vokiečiai žiūri“, – pabrėžė G. Nausėda.
„Vokiečiai žiūri rimtai, disciplinuotai į bet kokius dalykus, kuriems yra įsipareigoję ir staiga mes pradedame šnekėti apie stogą, kol kas dar net aiškiai nesusidarę savo veiksmų plano, kokiu būdu mes didinsime savo infrastruktūrą, didinsime savo gebėjimą priimti daugiau Vokietijos karių ir ne tik Vokietijos, bet ir kitų karių Lietuvoje. Ir štai prisišaudėme į kojas tiek, kad šiandieną patys nebežinome, kokioje situacijoje atsidūrėme“, – taip pat pažymėjo jis.
Todėl prezidentas ragina politikus mažiau reikšti nepasitenkinimo, nes, pasak jo, dėl tokių veiksmų galutinis rezultatas gali būti prastesnis.
„Mano pasiūlymas yra: pažiūrėkime, ką mes pasiekėme, atsakykime sau į klausimą, ar šiandieną Lietuva jaučiasi saugesnė negu, pavyzdžiui, gegužės mėnesį. Ir aš galiu užbėgdamas už akių pasakyti, kad Lietuva jaučiasi saugesnė, nes Vokietijos vadovavimo elementas jau čia, planai dėl tolesnio pratybų organizavimo ir dislokavimo karinių pajėgų jau yra, viskas dabar priklauso nuo mūsų. Bet jeigu mes ir toliau garą leisime tik švilpdami, visą savo energiją nukreipsime tik į švilpuką, tai, be jokios abejonės, mūsų sąjungininkai šitokia veikla arba neveikla nusivils ir galutinis rezultatas bus prastesnis“, – teigė G. Nausėda.
ELTA primena, kad pastarąjį pirmadienį Seime per metinę Lietuvos-Vokietijos forumo konferenciją kilo diskusijos dėl brigados Lietuvoje dislokavimo. Vokietijos ambasadorius Lietuvoje pažymėjo, jog kalbos, esą Vokietija atsitraukia nuo savo įsipareigojimų dėl brigados, yra įžeidžiančios, o viešai reiškiamas nepasitenkinimas neatsiųs nė vieno papildomo kario į Lietuvą.
Reaguodamas į kilusias diskusijas, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis paragino prezidentą Gitaną Nausėdą pakartoti Berlyno ir Vilniaus susitarimą ir taip išsiaiškinti, ar šalys iš tikrųjų skirtingai skaito bendrą komunikatą ir nesutaria dėl kai kurių esminių jo detalių.
„Galbūt tie žmonės turi grįžti atgal prie susitarimo ir pakartoti: Lietuva tikrai pasirašinėjo susitarimą, kuris yra apie brigadą Lietuvoje. Susitarime yra sakinys, kad brigada yra Lietuvoje. Visi Lietuvoje taip supranta. Norime užtvirtinti tą faktą ir tą turi padaryti tie žmonės, kurie susitarimą pasirašė“, – žurnalistams Seime sakė G. Landsbergis.
Prezidentūra netruko sureaguoti į užsienio reikalų ministro pareiškimą. Daukanto aikštės manymu, siūlymas paaiškinti Lietuvos prezidento ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo pasirašytą susitarimą yra neatsakingas.
„Šiandien, praėjus pusei metų po dokumento pasirašymo nuskambėjęs užsienio reikalų ministro siūlymas peržiūrėti Lietuvos Respublikos Prezidento ir Vokietijos Federacinės Respublikos Kanclerio bendrą komunikatą dėl brigados Lietuvoje dislokavimo yra mažų mažiausiai neatsakingas“, – Eltai perduotame komentare teigė Prezidentūra.
