Po kelių metų pertraukos – iškart du rimti streikai Lietuvoje: kodėl jų nebuvo anksčiau ir kas pasikeitė

Iš esmės Lietuvoje streikuoja tik švietimo darbuotojai. Visus kitus streikus nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo galima suskaičiuoti ant pirštų. Vis dėlto, net du jų – ir gana rimti – įvyko 2022 metais. „Delfi“ kalbinti profesinių sąjungų atstovai sako, kad istoriškai streikai Lietuvoje yra nepopuliari protesto forma dėl sudėtingo teisinio įgyvendinimo. Be to, to siekiantys darbuotojai susiduria tiek su tiesioginio, tiek su pagrindinio įmonės vadovo psichologiniu spaudimu.

„Gali būti, kad dabar žmonių sąmoningumas auga“, – apie 2022 m. „Achemoje“ vykusį ir gruodį prasidėjusį „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) streikus sakė buvęs Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas Artūras Černiauskas.

Tuo metu Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos vadovė Dalia Jakutavičė svarstė, kad lietuviai sunkiai įkalbami streikui.

„Tai toks tautos bruožas – labiau susitaikyti, neprotestuoti. Galbūt žmonės negalvoja, kad tai yra labai svarbu. Tačiau istorija rodo, kad kai žmonėms labai reikia susitelkti, jie tai padaro. Pavyzdžiui, kaip buvo Nepriklausomybės paskelbimo metu. Labai daug žmonių išėjo į gatves ir buvo labai aktyvūs pakovoti už savo laisvę“, – prisimena ji.

Pirmas streikas – 1861 m.

Statistikos departamentas informaciją apie streikus rinkti pradėjo nuo 2000 m. Tuo metu visuotinėje lietuvių enciklopedijoje rašoma, kad Lietuvoje pirmasis darbininkų streikas įvyko 1861 m. netoli Turmanto (Zarasų raj.).