Žemesni balai
Universitetų bakalaurų rengimo kokybę tradiciškai žurnalas „Reitingai“ vertino pagal tuos pačius parametrus kaip ir kolegijų profesinių bakalaurų rengimą.
„Svarbiausias šio vertinimo parametras, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsitraukiančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė. 2260 darbdavių anketinė nuomonė sudarė 30 taškų iš šimto“, – teigė žurnalo atstovai.
Jų teigimu, apklausti buvo visų ūkio šakų darbdaviai, taip pat ir viešojo sektoriaus. Jų buvo klausiama, kokių aukštųjų mokyklų ir kokių studijų krypčių alumnų dirba jų įmonėse, įstaigose bei organizacijose, taip pat buvo prašoma įvertinti šių krypčių skirtingų universitetų alumnų parengimą ir darbo kokybę.
„Darbdaviai galėjo išskirti tik po vieną universitetą, kurio absolventai dirba jų įmonėse ar įstaigose, o jų žinios ir gebėjimai juos tenkina labiausiai“, – pabrėžė žurnalo „Reitingai“ atstovai
Taip pat, remiantis Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) duomenimis, buvo įtrauktas universitetų bakalauro studijų absolventų įsidarbinimo bei atlyginimo pokytį per trejus metus.
Beje, žurnalas „Reitingai“ atsakė į sulauktą abiturientų klausimą – kiek tiesos, kad 2022 m. abiturientai į daugelį, net ir prestižinėmis laikomų studijų krypčių, buvo priimti su, palyginti su ankstesniais metais, žemesniais balais.
„Iš tiesų, tai yra tiesa. Į kai kurias kryptis jaunuoliai įstojo su ne tokiais aukštais balais, kaip kad jų pirmtakai, stoję 2021 m., 2020 m. ar ir anksčiau. Tai iš dalies lėmė ir valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai.
Kadangi daugiau nei trečdalis (35,42 proc.) 2022 m. laidos abiturientų neišlaikė matematikos valstybinio brandos egzamino, o ir smarkiai palyginti su ankstesniais metais sumažėjo aukščiausiais bei aukštais balais matematiką išlaikiusiųjų nuošimtis, o šis egzaminas buvo reikalingas pretenduojant iš esmės į visų studijų programų valstybės finansuojamas studijų vietas, tad šitai turėjo įtakos ir vadinamam stojančiųjų vidutiniams bei žemiausiam konkursiniam balui“, – teigė žurnalo „Reitingai“ atstovai.
Jie pateikė ir pavyzdį – šiemet net ir po matematikos VBE rezultatų peržiūros bei kirstelėjimo aukščiausią 100 balų įvertinimą gavo tik 0,8 proc. visų abiturientų, pernai – 17,7 proc., o štai 2017 m. – net 4,8 proc. visų abiturientų pelnė matematikos šimtukus.
„Kitaip sakant, tai yra pats žemiausias matematikos šimtukų skaičius per septynerius metus.
Arba štai nuo 86 iki 99 balų šiemet tegavo tik 2,83 proc. visų abiturientų. Ir tai irgi yra žemiausias rodiklis per septynerius metus. Pernai nuo 86 iki 99 balų surinko 5,5 proc. abiturientų, o štai, 2017 m. – net 10,6 proc. Stipriai žengtelėjo ir gavusiųjų nuo 36 iki 85 balų. Jei šiemet jų buvo 21,09 proc., tai pernai – 31,6 proc., o 2017 m. – net 41 proc.“, – statistikos duomenys pateikė žurnalo atstovai.
Jie darė išvadą, kad „tokių prastų matematikos VBE rezultatų nebuvo ne tik per pastaruosius septynerius metus, o ir nuo pat valstybinių brandos egzaminų organizavimo pradžios“.
„Bet gerokai, palyginti su ankstesniais metais žemesni tiek vidutiniai, tiek žemiausi konkursiniai balai neturėtų būti joks sektinas pavyzdys ar rodiklis abiturientams. Tai buvo katastrofiniai metai“, – tikino žurnalo „Reitingai“ žurnalistai.
Universitetų reitingas
Žurnalas „Reitingai“ pristato lyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą, pagal bakalauro ir vientisųjų studijų specialistų parengimą.
Iš viso buvo vertinta 90 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių. Iš jų:
1. Vilniaus universitetas (kaip ir pernai) pirmauja daugiau nei trečdalyje, tai yra net 36–iose studijų kryptyse;
2. Universitetas Vilnius tech pirmauja 12–oje studijų krypčių;
3. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 9–iose studijų kryptyse;
4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 7–iose arba dešimtalyje visų vertintų studijų kryptyse;
5. Kauno technologijos universitetas pirmauja 6–iose studijų kryptyse;
6. Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja keturiose studijų kryptyse;
7. ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas bei Vilniaus dailės akademija pirmauja trijose studijų kryptyse;
8. Klaipėdos universitetas bei Lietuvos sporto universitetas pirmauja
dviejose studijų kryptyse;
9. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Mykolo Romerio universitetas pirmi vienoje studijų kryptyje.
Žurnalo „Reitingai“ atstovai pateikė ir universitetų reitingą pagal magistrantūros studijų specialistų parengimą.
Vertindami universitetų magistrų rengimą žurnalas „Reitingai“ įvertino 84 studijų kryptis. Iš jų:
1. Vilniaus universitetas pirmauja apie pusėje visų vertintų – 40–yje studijų krypčių;
2. Kauno technologijos universitetas pirmauja 13–oje studijų krypčių;
3. Universitetas Vilnius tech pirmauja 10–yje studijų krypčių;
4. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 7–iose studijų kryptyse;
5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 4–iose studijų kryptyse;
6. Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Vilniaus dailės akademija pirmauja 3–ose studijų kryptyse;
7. Klaipėdos universitetas pimauja 2–ose studijų kryptyse;
8. Gen. J. Žemaičio karo akademija bei Lietuvos sporto universitetas pirmauja 1–oje studijų kryptyje.
Kolegijų reitingas
Žurnalas „Reitingai“ pristato iš viso 51 koleginės studijų krypties specialistų parengimo vertinimą. Iš jų:
1. Vilniaus kolegija pirmauja 23–jose arba arti pusės visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;
2. Kauno kolegija (kaip ir pernai) pirmauja 12–oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;
3. Kauno technikos kolegija pirmauja 4–iose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;
4. Vilniaus dizaino kolegija, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija, Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla ir Šiaulių valstybinė kolegija pirmauja 2–jose vertintose profesinio bakalauro studijų kryptyse;
5. Klaipėdos valstybinės kolegija, Šv. Ignaco Lojolos kolegija, Vilniaus verslo kolegija bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja 1–oje vertintoje profesinio bakalauro studijų kryptyje.
Žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas teigė, jog aukštojo mokslo sektoriuje ir toliau lieka „aukštojo diplomo fabrikų“.
