Partijos kandidatas į Vilniaus merus, Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius džiaugėsi, kad laisviečiai į politinę šalies padangę įskrido „kaip meteoritas“.
„Mūsų darbotvarkė yra dėmesio centre. Taip, kai kurie svarbūs įstatymai vis dar nėra priimti, tačiau mes labai aktyviai dirbame, kad vakarietiškos vertybės Lietuvoje tvirtėtų“, – akcentavo parlamentaras.
Komentuodamas savo pristatymą bendrapartiečiams, T. V. Raskevičius pabrėžė, kad Laisvės partija nėra dviejų klausimų politinė jėga, kaip retkarčiais yra įvardijama.
„Esame įsitikinę, kad sunkmečius didinti mokesčius valstybės vardu yra pati blogiausia strategija. Tuos, kuriuos Laisvės partijos balsavimai Seime šiais klausimais nustebino, kviečiu dar kartą žvilgtelėti į Laisvės partijos rinkimų programą“, – kalbėdamas apie daug dėmesio sulaukusias mokestines iniciatyvas sakė politikas.
„Planuojama mokesčių reforma negali tapti pasipinigavimu valstybės vardu“, – pabrėžė Seimo narys.
Jis taip pat kalbėjo apie mokslo pažangą, investicijas į mokslo tyrimus, Laisvės partijos iniciatyvas šiose srityse ir kitose – švietimo, paramos Ukrainai, aplinkosaugos, žmogaus teisių klausimuose.
Komentuodamas Civilinės sąjungos projekto eigą, T. V. Raskevičius pripažino, kad susiduriama su sunkumais.
„Laisvės partija turi 11 narių Seime, o homofobų, deja, yra kur kas daugiau. Nuoširdžiai kalbant, mes nesitikėjome, kad šioje valdančiojoje daugumoje tokį kompromisinį variantą, kuris, beje, yra daug konservatyvesnis nei daugelyje ES valstybių įtvirtintas reguliavimas, priimti bus taip sunku“, – kalbėjo politikas.
Jo teigimu, partijos nariai daug kalba ir dirba su kolegomis parlamentarais.
„Aiškiname, įtikinėjame, tačiau prieš kiekvieną balsavimą vėl ir vėl iš naujo mes nesame tikri, ar Seimo nariai balsuos nekrūpčiojant“, – tvirtino T. V. Raskevičius.
Parlamentaras sakė, kad jam yra gėda, jog ES kontekste Lietuva šiuo klausimu eina kartu su Rusija ir Baltarusija.
„Visgi progresas yra – Civilinės sąjungos įstatymą palaiko beveik pusę Seimo narių. Lietuvai tai yra daug“, – pastebėjo politikas.
„Progresas yra, tačiau jis yra per lėtas ir tas lėtumas turi baigtis“, – akcentavo T. V. Raskevičius.
Jis taip pat kalbėjo apie poreikį dekriminalizuoti mažo kiekio narkotinių medžiagų disponavimą.
„Kolegos vis dar nesupranta esmės, kad gavęs baudžiamąjį įsakymą jaunas žmogus susigadina visą savo gyvenimą ir tokia bausmė paprasčiausiai yra neadekvati“, – sakė Seimo narys.
Laisvės partijos narys taip pat akcentavo būtinybę ratifikuoti Stambulo konvenciją.
„Šiai Vyriausybei ir šiam Seimui bus labai gėda, jei per ateinančius du metus nesugebėsime šio tarptautinio dokumento ratifikuoti. Ukraina tą padarė karo metu, o mūsų Seimas vis dar bijo. Kolegos, kviečiu, nebijokite“, – pabrėžė T. V. Raskevičius.
Renginio metu apie savo vadovaujamos ministerijų inicijuotus darbus bei planus taip pat kalbėjo partijos pirmininkė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska, susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Armonaitė teigia, kad padėtis koalicijoje stabili: Majausko prisijungti nekvietėme
„Lieka šie klausimai Laisvės partijos darbotvarkėje ir, turiu pasakyti, koalicinėje darbotvarkėje jie yra vieni pagrindinių“, – kalbėdama apie Civilinės sąjungos ir dekriminalizavimo projektus, sakė A. Armonaitė.
Ji pasidžiaugė, kad šie projektai yra aptariami viešai.
„Yra sutelktas rekordiškai didelis palaikymas šiems klausimams – virš 60 Seimo narių palaiko“, – pastebėjo Laisvės partijos pirmininkė.
„Žinoma, mes norime priimti šiuos įstatymus, nes jie sprendžia ne tik konkrečių žmonių konkrečius klausimus, bet jie tolina Lietuvą nuo Rusijos ir artina prie Vakarų“, – tvirtino A. Armonaitė.
Laisvės partija, pasak jos, toliau telks paramą šioms iniciatyvoms. Politikė atkreipė dėmesį, kad projektą į Seimo darbotvarkę tikimasi grąžinti gerai įvertinus galimybes sulaukti palaikymo.
„Jau turėjome tokių istorijų šioje kadencijoje ne vieną.“
Jos teigimu, padėtis koalicijoje yra „stabili, o atmosfera yra darbinga.“
„Laisvės partija turi savo programą ir natūralu, kad ji tos programos nuostatų įgyvendinimo siekia. Man atrodo, tai yra visiškai normalu, natūralu – to tik ir reikėjo tikėtis“, – teigė politikė.
A. Armonaitė pakomentavo ir Lietuvos viešinimo „Financial Times“ skandalą.
„Jie yra savarankiški planuotis Lietuvos viešinimo ir pristatymo investuotojams kampanijas. Tai yra jų darbas, ne ministrų“, – sakė A. Armonaitė.
Vis dėlto, anot jos, yra blogai, kad premjerė nebuvo informuota apie reklaminę kampaniją.
„Gera pamoka. Tikiuosi, iš jos visi pasimokys“, – tvirtino partijos lyderė.
A. Armonaitė aiškino, kad išsamios diskusijos dėl Mykolo Majausko atleidimo iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų partija dar neturėjo.
„Širinskienės tuose scenarijuose, cirkuose mes nesame linkę dalyvauti. Natūralu, kad koalicijos partneriai turi teisę deleguoti pozicijas, ką jie jau ten mato, bet manau, kad mums svarbiausia šiaip darbai, o ne pozicijos. Apie tai norėtume daugiau kalbėti“, – teigė Laisvės partijos pirmininkė.
Ji teigė gerai girdėjusi M. Majausko teiginį, kad jis neplanuoja jungtis prie kitos partijos.
„Tokio kvietimo, bent jau iš Laisvės partijos vadovybės, nėra buvę. Gerbiame M. Majausko planus ir žiūrime daugiau savo darbotvarkės“, – pridūrė A. Armonaitė.
