Seimas rudens sesijos darbų programoje nusimatė svarstyti Civilinės sąjungos įstatymo projektą, tačiau bent kol kas posėdžių salės jis nepasiekė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen suabejojo, ar dabar laikas svarstyti projektą – yra rizika, kad reikiamo palaikymo jis nesulauks ir bus atmestas.
„Turime vertinti realią situaciją ir riziką, kad šis įstatymas gali būti nepriimtas“, – sakė Seimo pirmininkė, kurią cituoja ELTA.
Mitalas: darbus reikia daryti kaip įmanoma greičiau
Kad rizikų yra, sutiko ir Seimo Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas.
„Aš riziką visada matau. Natūralu, kad tas rizikas reikia valdyti, bet kartu mes suprantame, kad laikas eina į priekį, daug žmonių sprendimo laukia ir tos politinės lyderystės Seime – susitelkti ir priimti reikalingus įstatymų projektus – taip pat reikia“, – Delfi komentavo jis.
Visgi, politiko vertinimu, Civilinės sąjungos įstatymo projektą reikia priimti kaip įmanoma greičiau.
„Mes vėluojame priimti Civilinės sąjungos įstatymą, esame skolingi Lietuvos žmonėms, kurie to laukia. Vertinu, kad visus darbus reikia padaryti kaip įmanoma greičiau“, – teigė parlamentaras.
Tai, kada projektas bus apsvarstytas Seimo salėje, anot jo, priklausys „nuo koalicijos partnerių ir vadovų lyderystės“: „Tai priklausys nuo to, kaip mes visi matysime šio klausimo svarbą – ne tik aš asmeniškai ar mes. Apie tai, kad mums tai yra labai svarbu, turbūt, jūs žinote ir visi jau žino.“
Ką „laisviečiai“ darys, jeigu ir rudens sesijoje projektas liks neapsvarstytas?
V. Mitalas nenorėjo apie tai diskutuoti.
„Čia yra tema „kas būtų, jeigu būtų“. Žinau, kad tokie sakiniai gerai nepasibaigia, tai aš vengsiu formuluoti sakinius, o kas jeigu“, – dėstė jis.
„Svarbiausia, kad šis įstatymas yra praėjęs svarstymą komitete, teisinių kliūčių nėra eiti toliau svarstyti ir priimti. Susižiūrėta dėl įvairių papildomų įstatymų projektų, kurie būtų reikalingi priimti tam, kad įsigaliotų visi registrai ir panašiai, dėl to klausimas yra suruoštas“, – tikino V. Mitalas.
Anot jo, dabar reikia tik politinės lyderystės, kad įstatymo projektas judėtų toliau. Į kalbas apie tai, kur tos lyderystės trūksta, Seimo narys taip pat nenorėjo leistis.
Razma: realu svarstyti pavasario sesijoje
Delfi kalbintas Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma teigė, kad dabar žinių, kada Civilinės sąjungos projektas eis į Seimo salę, nėra.
„Jokių konkrečių žinių šiuo metu nėra, jokio sutarimo nėra. Teoriškai jis gali atkeliauti kad ir kitą savaitę, bet tokio sutarimo nėra“, – sakė jis.
Parlamentaro manymu, realu, kad projektas bus svarstomas vėliau – pavasario sesijoje.
Jis teigė įžvelgiantis rizikų, kad dabar pataisos dėl civilinės sąjungos nesulauktų pakankamo palaikymo, nes prieš savivaldos rinkimus dalis politikų nenorėtų remti kontroversiškai vertinamos iniciatyvos.
„Šitame laikotarpyje turbūt yra daugiau rizikų dėl to, kad prieš savivaldybių tarybų rinkimai politikai jautriau žiūri į tokias temas ir tie, kurie turi abejonių, svyravimų, gali labiau į neigiamą pusę balsuoti“, – svarstė J. Razma.
Koalicijoje atsiradusios įtampos dėl lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) maitinimo paslaugoms tam, jo įsitikinimu, įtakos neturi.
„Tas dalykas apie kažkokias įtampas, man atrodo, yra perdėtas <...>, nemanau, kad dėl to iškiltų kažkokie praktiniai apsisprendimai, nelabai įsivaizduoju, kad mūsų frakcijoje atsirastų bent vienas, kuris kažkokio keršto pagrindu kitaip balsuotų“, – tikino J. Razma.
Girnius: jeigu „laisviečiai“ nieko nedarys, grįš po padu
Filosofo K. Girniaus įsitikinimu, „laisviečiai“ turėtų imtis veiksmų, jeigu Seimo rudens sesijoje Civilinės sąjungos įstatymo projektas taip ir liks neapsvarstytas, pavyzdžiui, nepalaikyti konservatoriams svarbių klausimų.
„Lengva sakyti, kad reikia ką nors daryti. O ką konkrečiai daryti, nelabai aišku. Bet, manau, natūralus dalykas būtų, kad kartkartėmis [„laisviečiai“] nepalaikytų kai kurių konservatorių siūlymų.
Problema yra, kad kai kurie konservatoriai nepritaria civilinei sąjungai, ir jeigu [„laisviečiai“] nieko nedarys, vėl grįš po padu, jeigu galėčiau taip pasakyt, ir pradės netekti pasitikėjimo tarp jaunesnių rinkėjų, kurie tikisi, kad partija ką nors pramuš“, – vertino pašnekovas.
„Laisviečiai“, anot jo, pavyzdžiui, galėtų palaikyti opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovės Agnės Širinskienės siūlymą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkui Mykolui Majauskui pasitikrinti pasitikėjimą Seimą.
Iš savo partijos šį politiką pašalinę konservatoriai stumia jį ir iš pareigų BFK. Savo ruožtu „laisviečių“ palaikymas M. Majauskui būtų visai tikėtinas, nes jis parėmė „laisviečių“ iniciatyvą dėl metams taikomo lengvatinio PVM maitinimo paslaugoms.
„Būtų visai natūralu, kad Laisvės partija remtų M. Majauską. Tai būtų kaip spyris konservatoriams, priminimas, kad vis dėlto koalicija turi būti koalicija“, – akcentavo K. Girnius.
Turėdami tiek didžiausią frakciją Seime, tiek daugiausia ministrų portfelių, konservatoriai, pasak filosofo, mažesniems koalicijos partneriams gali diktuoti sąlygas, o tai esą nėra demokratiška.
„Demokratijoje tokios sąlygos būtų laikomos šiokiu tokiu iškrypimu ir ta nuolatinė mažuma turi turėti teisę imtis veiksmų, ir mėginti pakeisti padėtį“, – kalbėjo filosofas.
Trauktis iš koalicijos galėtų prieš Seimo rinkimus
Ar „laisviečiai“, matydami, kad jiems svarbūs projektai Seime nejuda arba išvis yra atmetami, gali nuspręsti trauktis iš koalicijos ir taip ją sugriauti?
Toks žingsnis, K. Girniaus įsitikinimu, būtų rizikingas, nes pasitraukdami į opoziciją „laisviečiai“ netektų matomumo.
„Laisvės partijai tai yra rizikinga. Jeigu ji pasitraukia iš koalicijos, netenka svarbesnių tribūnų. Laisvės partija turi tris ministrus, nors [teisingumo ministrė] Ewelina Dobrowolska labiau palaiko konservatorius negu, turbūt, savo pačios partiją, ir turi komitetų, kuriems pirmininkauja, tai duoda matomumo, kur jie gali savo pozicijas išdėstyti.
Jeigu partija patektų į opoziciją, žiniasklaida į juos nekreiptų dėmesio, opozicijoje jie nerastų palaikymo“, – komentavo filosofas.
Visgi K. Girnius neatmetė galimybės, kad „laisviečiai“ paliks koaliciją. Ir, anot jo, didesnė tikimybė, kad tokio žingsnio politikai imtųsi po savivaldos rinkimų ir prieš Seimo rinkimus.
„Aš manau, kad dabar truputį per anksti, bet, pavyzdžiui, kitą pavasarį ar kitą vasarą, prasidedant ilgesniam rinkimų kampanijos laikotarpiui, manau, „laisviečiai“ galėtų konservatoriams pasiūlyti kažkokį ultimatumą, ir jei konservatoriai visiškai dėmesio nekreiptų, tada gali išeiti. Tada, aišku, konservatoriams tai būtų problema“, – kalbėjo filosofas.
„Pasitraukdama iš koalicijos Laisvės partija nukentės, tik klausimas, ar, likdama koalicijoje, dar daugiau nenukentės. Pasirinkimas nėra malonus ir ilgainiui partija turės priimti sprendimą“, – pridūrė K. Grinius.
Mano, kad konservatoriai irgi pažeidinėja koalicijos susitarimą
Nesutarimų centro dešinės koalicijoje atsirado būtent po to, kai Seime opozicijos, „laisviečių“, vieno liberalo ir dviejų konservatorių (tarp kurių – M. Majauskas) balsais metams buvo pratęstas lengvatinis PVM maitinimo paslaugoms.
Vyriausybė šuo klausimu turėjo kitokį matymą ir lengvatą siūlė pratęsti pusmečiui. Atsižvelgdami į tai, konservatoriai pareiškė, kad koalicijos partneriai, neparemdami Vyriausybės politikos, pažeidė koalicijos sutartį.
Ar tai tinkamas pasiteisinimas nedėti maksimalių pastangų, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektas Seime būtų svarstomas ir priimtas?
Konservatoriai, K. Girniaus įsitikinimu, turi patys suprasti, kad Seime turi itin trapią daugumą, o išėjus Laisvės partijai, tektų formuoti mažumos Vyriausybę, ko konservatoriai esą nenori.
„Atėjo Laisvės partija su labai aiškia programa ir konservatoriai turi pareigą mėginti ją įgyvendinti, ne tik sakyti, kad tai sunku. Ir konservatoriai bent jau dvasia yra ryškiai pažeidę bendrą susitarimą, kur atkreipiamas dėmesį į svarbesnius partnerių siekius, bent dvasia“, – pridūrė filosofas.
Konservatoriai po balsavimo dėl PVM anksčiau reiškė nusivylimą savo koalicijos partneriais „laisviečiais“ ir tikino, kad tai atsispindės tolesniuose santykiuose.
Yra signalų, kad jie nebedės tiek pastangų, kad „laisviečiams“ itin svarbūs klausimai Seime būtų priiminėjami, nepaisant to, kad ir kai kurie konservatoriai yra padėję parašus ant Civilinės sąjungos įstatymo projekto.
Sutarė nesutarti, bet dėti pastangas
Tikslą dėti visas pastangas tam, kad per racionaliai būtiną laiką būtų priimti įstatymų pakeitimai, leidžiantys įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija įsirašė į savo koalicijos sutartį.
Tiesa, partijos pažymėjo, kad šiuo klausimu frakcijos narių nuomonės išsiskiria.
Laisvės partijai vietoje partnerystės siūlomos civilinės sąjungos klausimas itin svarbus – apie jį partijos atstovai itin daug kalbėjo per rinkimų kampaniją, priimti pataisas, kuriomis būtų sureguliuoti tos pačios ir skirtingų lyčių šeimos partnerystės santykiai, partija žadėjo savo rinkimų programoje.
