Kauno nekilnojamojo turto (NT) vystytojų teigimu, siekiant pateisinti kliento lūkesčius ir padėti jam sutaupyti, reikia pasiūlyti kokybiškai pastatytą, energetiškai efektyvų pastatą, atitinkantį Europos Sąjungos (ES) direktyvas, orientuotas į poveikio aplinkai mažinimą. Tai – nelengva užduotis, reikalaujanti gebėjimo derinti šiuolaikines statybų technologijas ir laiko jau patikrintus, patikimus sprendimus. Vienas tokių – centralizuotas miesto šilumos tiekimas.

Didžiausiais miesto šilumos privalumais, palyginti su populiariausiomis alternatyvomis – autonominiu dujiniu šildymu ir šilumos siurbliais (elektra), verslininkai įvardina mažą ar nulinį pradinių investicijų poreikį, patrauklią šilumos punkto įrengimo ir jo priežiūros kainą, patogumą – šilumą galima autonomiškai reguliuoti atskirose patalpose, įrengti individualius šilumos apskaitos prietaisus bei, svarbiausia – mažiausią galutinę šilumos kainą.

Naujos statybos pastatams taip pat aktualu, kad apie 90 proc. „Kauno energijos" centralizuotai tiekiamos šilumos yra pagaminta iš atsinaujinančių energijos šaltinių – biokuro ir atliekų, todėl miesto šilumą naudojantis pastatas gali atitikti A++ energinio efektyvumo klasę. (Pagal ES direktyvą, nuo 2021 m. sausio 1 d. visų naujai statomų pastatų energinio naudingumo klasė negali būti žemesnė nei A++).

Svarbiu argumentu tampa ir saugumas, nes centrinį šildymą naudojančiuose pastatuose nevyksta jokie degimo procesai, būdingi, pavyzdžiui, dujinio šildymo katilams.

Didelė miesto šilumos kaina – mitas

„Manymas, kad centralizuotas šilumos tiekimas brangus – tėra mitas", – teigia Kaune daugiabučių kompleksą „Life Story" statančios ir centralizuotą šildymą pasirinkusios bendrovės „Ąžuolo projektai" vadovas Darius Mikalauskas. Pasak jo, prieš pradedant įgyvendinti NT projektą Dainavos mikrorajone, rinktasi tarp autonominio dujinio ir centralizuoto šildymo.

„Bendras daugiabučių plotas – beveik 7 tūkst. kv. m. Įvertinus įrangos įsigijimo ir eksploatavimo kaštus bei kainą už jau pagamintos šilumos kilovatvalandę, paaiškėjo, jog centrinis šildymas – vienas pigiausių būdų pastatus aprūpinti šiluma. Ši tendencija išlieka ir dabar, nepaisant išaugusių miesto šilumos kainų, nes jos taip stipriai nedidėjo kaip dujų ar elektros", – atskleidžia pašnekovas. Jo teigimu, centralizuotas šildymas naujai statomus daugiabučius apžiūrintiems klientams įvardijamas kaip privalumas.

Jam antrina ir Justas Garnelis, daugiau nei du dešimtmečius laikrodžiais prekiaujančios bendrovės „Time Group" direktorius, besidžiaugiantis naujomis, beveik 2 tūkst. kv. m. ploto sandėliavimo bei biuro patalpomis tame pačiame Kauno mikrorajone.

„Svarstydami kokį šildymo būdą pasirinkti, lyginome dujinio bei centralizuoto šildymo privalumus ir trūkumus. Gavę dujinės įrangos sąmatą – šio varianto daugiau nebesvarstėme. Kalbant apie miesto šilumą, tai patraukli pasirodė ne tik tuo metu vyravusi šilumos, bet ir šilumos punkto bei jo priežiūros kaina. Nustebino, jog iš vienų rankų gavome visą poreikius atitikusį paslaugų paketą. Klientui tai labai patogu", – sakė J. Garnelis.

Vamzdyną atveda savo lėšomis

„Kauno energijos" komercijos direktorius Tomas Janušas atskleidžia, jog NT plėtotojų bei verslo atstovų domėjimąsi miesto šiluma skatina ir galimybė prie esamos šilumos tiekimo infrastruktūros prisijungti nepatiriant papildomų išlaidų.

„Jei planuojami statyti objektai yra arti šiluminės trasos, vamzdynų atkarpą iki pastato atvedame savo lėšomis. Tai klientams leidžia sutaupyti ir laiko, ir pinigų. Esant poreikiui, pasirūpiname ir šilumos punkto įrengimu, teikiame jo priežiūros paslaugas", – teigia T. Janušas.

„Kauno energija" šilumą tiekia 122 tūkst. buitinių ir 3,5 tūkst. komercinių objektų Kaune, Kauno rajone ir Jurbarke. Bendrovės tiekiamą miesto šilumą renkasi apie 90 proc. naujų pastatų statytojų.

UAB „Ąžuolo projektai“ vadovas Darius Mikalauskas

Vertina patogumą ir saugumą

Dar du svarbūs privalumai besirenkantiems miesto šilumą: galimybė reguliuoti temperatūrą atskirose pastato patalpose – tai užtikrina užtikrina komfortą ir padeda taupiau šildytis, bei galimybė įrengti individualius šilumos apskaitos prietaisus. Pastaroji galimybė itin aktuali dideliems NT objektams, kurių visos ar dalis patalpų yra nuomojamos.

„Miesto šiluma patogumu prilygsta autonominiam šildymui, nes suteikia galimybę patalpas pritaikyti skirtingiems vartotojų – gyvenamosios, komercinės paskirties, biurų, gamybos ar sandėliavimo patalpų savininkų – poreikiams", – akcentuoja T. Janušas.

Pašnekovo teigimu, papildomos vertės centralizuotam šildymui prideda ir „Kauno energijos" mieste įdiegtas daiktų interneto tinklas „LoRa", užtikrinantis operatyvų nuotolinį skaitiklių rodmenų nuskaitymą.

„Užimtam, nuolat skubančiam žmogui patogumas itin svarbus, todėl, vystydami daugiabučių projektą Dainavoje, būstų savininkams ne tik suteikėme galimybę šildymą butuose reguliuotis individualiai, bet ir įdiegėme naujausią šilumos tiekėjo pasiūlytą technologiją – individualią suvartotos šilumos apskaitą su nuotoliniu duomenų nuskaitymu. Jos dėka daugiabučių gyventojams nebereiks rūpintis rodmenų nurašymu ir jų deklaravimu – sistema tai padarys už juos", – pritaria D. Mikalauskas.

Ne paskutinėje vietoje – saugumas ir estetika

Bendrovės „Ąžuolo projektai" vadovas atkreipia dėmesį, kad, pasirinkus miesto šilumą, išvengiama ir papildomų rizikų, susijusių su dujinių katilų eksploatavimu, bei išvengiama kompromisų dėl estetinės pastatų išvaizdos.

„Projektuodami „Life story" daugiabučius, daug dėmesio skyrėme tvarių sprendimų paieškoms ir jų įgyvendinimui. Siekėme, jog atsakingai parinkta pastato inžinerinių sistemų visuma ir estetiška aplinka gyventojai galėtų džiaugtis daugelį metų.

Norint įrengti autonominį dujinį šildymą daugiabutyje, kiekviename bute tektų montuoti dujinius katilus. Jie užima vietą, tinkamai neprižiūrimi pradeda skleisti triukšmą, laikui bėgant mažėja jų naudingumo koeficientas. Bet svarbiausia – jų viduje vyksta degimo procesas, todėl jei gyventojai tinkamai įranga nesirūpintų, kiltų apsinuodijimo smalkėmis, gaisro pavojus. Pastato fasado nepuoštų ir privalomas dujinio katilo „atributas" – kaminukas, rūkstantis it pypkė.

Tuo tarpu naudojant miesto šilumą, jokie degimo procesai pastate nevyksta – vartotojus pasiekia jau galutinis produktas – šiluma", – sako D. Mikalauskas.

Du kriterijai: kaina ir žalumas

Prie „Kauno energijos" miesto šilumos tinklo jungiasi ne tik nauji NT objektai. Keisti esamą (dažniausiai – dujinį) šildymo būdą į pigesnį ir žalesnį nori ir anksčiau pastatytų administracinės, gamybinės paskirties pastatų šeimininkai.

Tarptautinei „PEIKKO" grupei, besispecializuojančiai įvairiuose jungčių sprendimuose gelžbetoniui ir kompozitinių statybinių konstrukcijų gamyboje, priklausanti UAB „PEIKKO Lietuva" prie centralizuoto šildymo prijungs du Petrašiūnuose esančius objektus – dujomis šildomas 2 tūkst. kv. m ploto biuro ir buitines patalpas adresu R.Kalantos 49 ir iki šiol šildymo sistemos neturėjusią gamyklą Naglio gatvėje.

„Kol gamtinių dujų kubinis metras kainavo 5 kartus mažiau nei dabar, tol nebuvo didelės motyvacijos investuoti į kitokį šilumos energijos šaltinį. Ankstesnis planas buvo eksploatuoti dujinius katilus tol, kol jie susidėvės ir tuomet jų nebekeisti, o prisijungti prie centralizuotai tiekiamos šilumos. Energetikos krizė pagreitino sprendimo įgyvendinimą", – sako „PEIKKO Lietuva" direktorius Paulius Bulota.

UAB „PEIKKO Lietuva“ direktorius Paulius Bulota

Jis pabrėžia, kad, nors svarbiausias kriterijus renkantis šildymo būdą yra kaina, ne mažiau svarbu – energijos žalumas. Todėl, svarstant alternatyvas – šildytis dujomis, elektra ar miesto šiluma, ir priimtas sprendimas jungtis prie bendro miesto šilumos tinklo, kuriame didžioji dalis tiekiamos šilumos yra pagaminama iš atsinaujinančio energijos ištekliaus biokuro.

„Esame didelis šilumos vartotojas, todėl rinktis elektros energiją būtų sudėtinga dėl reikalingų investicijų į infrastruktūrą bei šiuo metu nestabilios elektros kainos, dujos – brangu ir netvaru. Dėl šių priežasčių ir renkamės miesto šilumą. Žalumas, tvarumas yra įmonės strateginė kryptis, kurios nuosekliai laikomės, naudodami tvarią, žalią energiją. Statomės ir saulės elektrines", – teigia P. Bulota.