Žiniasklaidos planavimo agentūra „Open Agency“ bendradarbiaudama su duomenų rinkimo agentūra „Norstat“ šių metų spalio 31 – lapkričio 8 dienomis internetu apklausė 700 18 metų ir vyresnius Vilniaus miesto gyventojus (682 Vilniaus miesto ir 8 Vilniaus rajono gyventojus).
Apklausų respondentų pasiskirstymas yra proporcingas Vilniaus miesto gyventojų pasiskirstymui pagal lytį ir amžių. Proporcijos paskaičiuotos remiantis Lietuvos Statistikos departamento pateikiamais duomenimis.
Tyrimo rezultatų paklaida – 3,6 procento.
Kokį sąrašą rinktųsi?
Jeigu Vilniaus miesto tarybos rinkimai vyktų šį sekmadienį, tikėtina, kad pirmoje vietoje būtų TS–LKD, antroje – partija „Laisvė ir teisingumas“, o trečioje vietoje – Laisvės partija, rodo tyrimas.
Nuo visų apklausoje dalyvavusių asmenų už TS–LKD partiją balsuotų 18 procentų apklaustųjų, už partiją „Laisvė ir teisingumas“ – 16 procentų, už Laisvės partiją – 11 procento respondentų.
Toliau rikiuojasi Liberalų sąjūdis ir Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) su 6 procentais. Darbo partija surinktų 4 procentus, Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA–KŠS) surinktų 2 procentus, tiek pat ir Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kaip ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), Lietuvos Regionų partija ir Lietuvos žaliųjų partiją.
Už kitą partiją balsuotų 6 procentai, nežinančių buvo 20 procentų.
Žvelgiant į balsuoti pasiruošusių apklaustųjų pateiktus atsakymus, keičiasi procentai, bet ne tendencijos.
Daugiausiai balsų sulauktų TS–LKD partija – 22 procentų. Partija „Laisvė ir teisingumas“ surinktų 18 procentų, o Laisvės partija – 13 procentų balsų.
Nebalsuotų 1 procentas, nežinančių – 16 procentų.
Kandidatų į merus trejetukas
Valdančiosios TS–LKD užsakymu atliktoje apklausoje klausiama buvo ir apie kandidatus į merus.
Jeigu Vilniaus savivaldybės mero rinkimai vyktų šį savaitgalį, juos laimėtų partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatas Artūras Zuokas. Už jį balsuotų 21 procentas apklaustųjų, antroje vietoje – TS–LKD atstovas Valdas Benkunskas, jis surinktų 18 procentų balsų, trečioje vietoje – Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius, jis surinktų 11 procentų balsų.
Toliau rikiuojasi LSDP atstovė Rasa Budbergytė, ji surinktų 7 procentus balsų. Liberalų sąjūdžio kandidatė Eglė Radvilė – surinktų 5 procentus. Darbo partijos pirmininko postą palikęs Viktoras Uspaskichas surinktų 4 procentus, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas – 3 procentus. Tiek pat ir Žaliųjų sąjungos atstovas Remigijus Lapinskas.
Po 2 procentus surinktų LLRA–KŠS atstovė Edita Tamošiūnaitė, LVŽS atstovas Stasys Jakeliūnas ir Regionų partijos atstovas Valdas Tutkus.
Nebalsuotų 6 procentai apklaustųjų, nežinančių buvo 14 procentų.
Žvelgiant į duomenis nuo į rinkimus planuojančių ateitį, kaip ir partijų atveju, tendencijos nesikeičia, keičiasi tik duomenys.
Taigi, trejetukas lieka toks pats, skirtumai tarp pirmųjų dviejų pozicijų neviršija paklaidos ribos. Už A. Zuoką savo balsą atiduotų 22 procentai apklaustųjų, už V. Benkunską – 21 procentas, už T. V. Raskevičių – 12 procentų.
Tikėtini balsavimai ir antrasis turas
Apklausoje taip pat buvo aiškinamasi, kuris iš trijų populiariausių kandidatų į merus sulaukia daugiausiai tikėtino balsavimo vertinimų.
Mažiausią netikėtino balsavimo vertinimo rodiklį turi V. Benkunskas. O A. Zuokas ir T. V. Raskevičius yra vertinami kategoriškiau.
V. Benkunso tikėtino balsavimo vertinimo vidurkis siekia 4,5 balo, A. Zuoko – 4,1, o T. V. Raskevičiaus – 3,2 balo.
Taip pat buvo teiraujamasi ir dėl preferencijų antrame mero rinkimų ture, situacijas modeliuojant su trimis, anot apklausos, populiariausiais kandidatais.
Jeigu į antrą rinkimų turą patektų A. Zuokas ir V. Benkunskas, juos, anot apklausos rezultatų laimėti turėtų TS–LKD kandidatas. V. Benkunskas surinktų 44 procentus balsų, A. Zuokas – 37 procentus. Nebalsuotų 11 procentų, nežino – 8.
Jeigu antrame ture rungtųsi V. Benkunskas ir T. V. Raskevičius, pergalė, tikėtina, vėl atitektų į TS–LKD kandidato rankas. Už V. Benkunską balsuotų 40 procentų apklaustųjų, už T. V. Raskevičių – 24 procentai. Nebalsuotų 25 procentai, nežinančių – 11 procentų.
Paskutinis modelis – jeigu į antrą turą patektų A. Zuokas ir T. V. Raskevičius. Šiuo atveju pergalę švęstų A. Zuokas. Už jį balsuotų 46 procentai apklaustųjų, už T. V. Raskevičių – 33 procentai, nebalsuotų 14 procentų, o nežinančių – 7 procentai.
Kokios išvados?
TS–LKD užsakymu atliktos apklausos rengėjai daro ir išvadas, kad V. Benkunskas mero rinkimuose turi „geriausius šansus laimėti, nes aktyvus rinkimų kampanijos startas leido įsitvirtinti antroje reitingo vietoje“.
„Dėl aukšto pozityvaus vertinimo V. Benkunskas turi potencialio augti pirmame ture. II ture V. Benkunskas yra vienintelis kandidatas, kuris gali įveikti A. Zuoką. Taip yra nes, V. Benkunskas turi mažiausią neigiamą vertinimą, todėl II ture yra labiau priimtinas kitų partijų/kandidatų rinkėjams.
II ture V. Benkunskas gebėtų sutelkti didžiąją dalį TS–LKD, Laisvės partijos, Liberalų sąjūdžio bei dalį kairiųjų rinkėjų, o tai yra daugiau nei pusė viso Vilniaus elektorato. Tuo tarpu už A. Zuoką dažniau balsuotų tautinių mažumų ir kairiųjų politinių jėgų rinkėjai, bet balsuoti neketina konservatyvių ir liberalių pažiūrų elektoratai“, – teigiama išvadose.
„Stebimas Benkunsko potencialas antrame ture įveikti Zuoką“
Vilniaus savivaldybės rinkimų sociologinį tyrimą atlikusios „Open Agency“ tyrimų ir analitikos skyriaus vadovė Rūta Baubinienė Delfi teigė, jog atliktas tyrimas pilnai atspindi Vilniaus miesto gyventojų pasiskirstymą pagal lytį ir amžiaus grupes.
„Sociologiniuose tyrimuose imtis priklauso nuo to, kokio dydžio yra populiacija, kurią norime tyrinėti. Apskaičiuoti imties dydžiui naudojamos matematinės formulės. Kuo daugiau apklausiame žmonių – tuo su mažesne paklaida galime analizuoti rezultatus. Siekdami kuo tiksliau reprezentuoti Vilniaus miesto gyventojų politines preferencijas pasirinkome 700 Vilniaus miesto gyventojų apklausą, kuri būtų su nedidele maždaug 3,6 proc. paklaida.
Šis tyrimas pilnai atspindi Vilniaus miesto gyventojų pasiskirstymą pagal lytį ir amžiaus grupes. Proporcijos apskaičiuotos remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis apie Vilniaus miesto gyventojus“, – teigė R. Baubinienė.
Jos teigimu, agentūra su TS–LKD dirba jau daugiau nei dešimt metų, o pastaruosius kelis metus partijai padedama atliekant „sociologinius tyrimus, kurių daroma daug ir įvairių“.
Paklausta apie skirtingus populiariausių kandidatų į merus trejetuką, „Open Agency“ tyrimų ir analitikos skyriaus vadovė R. Baubinienė pabrėžė, jog neigiami kandidato vertinimai atspindi neigiamą rinkėjų nusiteikimą.
„Kuo daugiau žmonių yra neigiamai nusiteikę kandidato atžvilgiu, tuo mažesnis jo potencialas turėti persvarą rinkimuose. Tą matome ir šiuo konkrečiu atveju – V. Benkunskas turi daugiau teigiamų ir ženkliai mažiau neigiamų vertinimų lyginant su A. Zuoku ar T. V. Raskevičiumi.
Būtent ši proporcija leidžia V. Benkunskui tikėtis surinkti daugiau balsų antrajame ture. Tyrimo rezultatai rodo, jog pirmame ture daugiau nei 10 proc. surinktų A. Zuokas, V. Benkunskas ir T. V. Raskevičius. Tačiau stebimas V. Benkunsko potencialas antrame ture įveikti A. Zuoką“, – Delfi sakė ji.
Raskevičius tikisi pakartoti Laisvės partijos tendenciją
Laisvės partijos kandidatas į Vilniaus miesto mero postą T. V. Raskevičius teigė, jog apklausos rezultatus vertina labai gerai.
„Tai yra gera startinė aikštelė, o per ateinančius tris rinkiminės kampanijos mėnesius dėsime visas įmanomas pastangas, svarbiausia – bendraudami su vilniečiais, jiems prisistatydami, kad šie rezultatai rinkimuose faktiškai būtų kitokie – dalyvavimas antrame ture ir sėkmė mero rinkimuose“, – sakė Laisvės partijos atstovas T. V. Raskevičius.
Jis taip pat teigė, jog tikisi pakartoti Laisvės partijos scenarijų Seimo rinkimuose.
„O kalbant apie apklausas ir Laisvės partiją, tai tradiciškai apklausos mums rodo mažesnį rezultatą, nei mes jų sulaukiame rinkimuose. Labai tikiuosi, kad tokia tendencija išsilaikys ir šiame kontekste.(...) Prieš Seimo rinkimus Laisvės partijai taip pat rodė 3 procentus, mes gavome 9 procentus. Apklausos užfiksuoja momentines visuomenės nuotaikos, o gyventojai balsuoja prie balsadėžių taip, kaip balsuoja“, – Delfi teigė T. V. Raskevičius.
Zuokas: apklausos rodo kitą vaizdą
Partijos „Laisvė ir teisingumas“ atstovas A. Zuokas Delfi sakė, kad TS–LKD užsakyta apklausa gali būti suprasta ir kaip reklaminis veiksmas.
„Tikrai nekomentuosiu tokių dalykų, nes nežinant klausimų, metodikos ir viso kito, čia daugiau skamba kaip bandymas manipuliuoti sociologinėmis apklausomis, bandant sukurti tam tikrą reklaminį, viešųjų ryšių veiksmą. Tik paskelbtą ją bus galima ir komentuoti“, – kalbėjo jis.
Kandidatas į Vilniaus miesto mero postą A. Zuokas teigė, jog ir jo komanda atlieka apklausas. Ji rodo kiek kitokį vaizdą, sakė kandidatas.
„Mes matome, deja, kitą vaizdą. (…) Esu šių rinkimų ir pirmo, ir antro turo nugalėtojas. Antro turo prireiks, be abejonės. Pagal mūsų apklausą, V. Benkunskas turi galimybę išeiti į antrą turą. Bet dar rinkimų kampanija nėra prasidėjusi. Dar ir kiti kandidatai neparodė savęs. Bet V. Benkunskas dėl partijos stiprumo, taip rodo ir tyrimai, jį partija kelia į viršų.
Bet dar, žinote, rinkimų kampanija dar tik prasideda. Ir lems vilniečiai, ką ir kaip pasirinks. O visi kandidatai, kurie dalyvauja yra garbingi, įdomūs. Tikiuosi korektiškos rinkimų kampanijos ir tiek“, – kalbėjo A. Zuokas.
Delfi primena, kad savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kitų metų kovo 5 dieną.
