Kokių ingredientų geriau iš viso vengti, o kokias kosmetikos ir asmens higienos priemones rinktis ypač atidžiai? Į ką atkreipti dėmesį norint išsirinkti natūralią ir aplinkai draugišką kosmetiką? Kaip nepakliūti į „žaliojo smegenų plovimo“ pinkles?
Sąraše – ne vienas ingredientas
Medicinos naujienų portale „Medical News Today“ kaip viena iš vengtinų medžiagų įvardijamas talkas (angl. talc), kuris naudojamas įvairiems makiažo produktams gaminti. Jis dedamas į birias pudras, kontūravimo paletes, skaistalus, akių ir antakių šešėlius, bronzantus ir kt. Makiažo priemonėse talkas sugeria drėgmę, suteikia matiškumo ir neleidžia makiažui „sulipti“.
Vis dėlto ši medžiaga gali kelti pavojų sveikatai dėl galimos taršos asbestu. Tiek talkas, tiek asbestas yra natūralūs žemės mineralai, dažnai randami netoli vienas kito. Asbestas yra žinomas kaip vėžį sukelianti medžiaga, o juo gali būti užterštas ir makiažo priemonėms gaminti naudojamas talkas.
Tarp vengtinų naudoti medžiagų įvardijamas ir triklozanas (angl. triclosan), kuris neretai yra viena iš dantų pastų, antibakterinių muilų bei prausiklių, indų ploviklių, skutimosi gelių ir kitų produktų sudedamųjų dalių.
Didelis triklozano kiekis gali paveikti skydliaukės hormonus ir prisidėti prie atsparumo antibiotikams. Šiuo metu taip pat atliekami moksliniai tyrimai, kuriais siekiama išsiaiškinti, ar triklozano poveikis yra susijęs su odos vėžio išsivystymu. Vis dėlto mokslininkams reikia daugiau įrodymų, kad būtų galima tiksliai nustatyti triklozano poveikį žmonių sveikatai.
Į „juodąjį sąrašą“ įtraukiami ir ftalatai, esantys kai kuriuose nagų lakuose, plaukų priežiūros priemonėse, taip pat daugelio valymo ir kosmetikos priemonių kvapiosiose medžiagose. Jie gali sutrikdyti hormonų, ypač tų, kurie veikia kartu su estrogenais, pavyzdžiui, testosterono, pusiausvyrą. Ftalatai siejami ir su krūties vėžiu.
Tarp galimai pavojingų medžiagų minimi ir įvairiuose plaukų produktuose, drėkinančiuose bei skutimosi kremuose ir kitose makiažo priemonėse kaip konservantai naudojami parabenai. Ant produktų etikečių esančiose sudėtyse jie žymimi taip: methylparaben, propylparaben, ethylparaben, butylparaben.
Parabenai gali patekti į organizmą per odą ir imituoti estrogenus. Jie veikia tik kaip silpna estrogeno forma, tačiau to gali pakakti krūties vėžio ląstelėms augti. Nors šių medžiagų aptinkama žmogaus audiniuose ir vėžio ląstelėse, tai dar nėra įrodymas, kad egzistuoja neabejotinas ryšys tarp parabenų ir vėžio. Tam išsiaiškinti reikia daugiau tyrimų.
Kita į sąrašą patenkanti medžiaga – formaldehidas (angl. formaldehyde), kuris dedamas į losjonus, šampūnus, dušo želes, nagų lakus, plaukų tiesinimo priemones ir kt. Profesionalios plaukų glotninimo procedūros, kurioms naudojamas keratinas, gali padidinti formaldehido koncentraciją patalpose iki potencialiai pavojingo lygio.
Formaldehidas gali sukelti alergines reakcijas, dirginti akis ir kvėpavimo takus. Kai kuriuose tyrimuose su laboratoriniais gyvūnais ši cheminė medžiaga siejama su vėžiu.
Rekomenduoja ypač atsakingai rinktis keletą produktų
Viena iš natūralios ir aplinkai draugiškos kosmetikos „Uoga Uoga“ įkūrėjų Lena Sokolovska teigia, kad ji pati asmeniškai vengia dezodorantų su aliuminio druskomis, nes ši medžiaga buvo aptikta krūties vėžio ląstelėse.
„Kitas tyrimas sako, kad nėra jokios tiesioginės sąsajos (tarp aliuminio druskų ir vėžio – aut. past.) ir negalime sakyti, jog vienas veda prie kito. Gerai, gal ir negalime vienareikšmiškai taip sakyti, bet man tai jau kelia įtarimą ir jeigu galiu šios medžiagos išvengti, geriau jos nenaudosiu.
Vis dėlto mums kaip kosmetikos gamintojui yra uždrausta pasisakyti prieš kažkokius ingredientus. Mes netgi ant pakuotės negalime rašyti „be parabenų“, „be silikonų“ ar kt., nes negalime blogai atsiliepti apie produktus, kurie vyriausybės yra patvirtinti kaip saugūs. Galiu tik nuo savęs pasakyti, kad apie tam tikrus ingredientus man yra per mažai informacijos ir aš jų vengiu“, – svarsto specialistė.
Ji pabrėžia, kad į kai kuriuos produktus reikėtų labiau atkreipti dėmesį, o į kitus – nebūtinai.
„Į blakstienų tušą galbūt kreipčiau mažiau dėmesio, nes jis neturi didelio sąlyčio su oda, tačiau jei visą kūną ištepate kūno kremu, reikėtų atkreipti dėmesį, kad jis būtų natūralus, nes tepant ant didelio odos ploto, gaunamas ir didelis tos medžiagos kiekis“, – pabrėžia L. Sokolovska.
„Tvari Lietuva“ pašnekovė kaip vieną iš pavojingiausių odos priežiūros priemonių įvardija apsaugą nuo saulės. Anot specialistės, joje naudojama ypač daug cheminių medžiagų.
„Kremuose nuo saulės labai plačiai naudojamos neseniai atsiradusios nano medžiagos. Dabar niekas nenori su baltais veidais vaikščioti, tad naudoja filtrus, kurie yra permatomi ir labai smulkūs, bet vis tiek „atmuša saulę“. Kur tos nano dalelės papuola, kol kas dar niekas nežino. Gali būti, kad tik po 30 metų pamatysime kažkokius šalutinius efektus. Natūralioje kosmetikoje nano medžiagos jau yra uždraustos“, – atkreipia dėmesį L. Sokolovska.
Specialistė teigia, kad apsauga nuo saulės yra itin pavojinga ir gamtai. Anot jos, Havajuose jau yra uždrausti visi cheminiai kremai nuo saulės, nes jie naikina koralus, yra leistini tik natūralūs.
„Ir netgi čia Lietuvoje būna, kad įeini į jūrą populiariame pliaže ir maudaisi kaip benzine, nes visas kremas nuo saulės lieka vandens paviršiuje. Aš tikrai atkreipčiau dėmesį į apsaugą nuo saulės, nes ja jūs ištepate visus savo ir savo vaikų kūnus. Pasistengčiau, kad ji būtų natūrali arba su mineraliniais filtrais“, – patarimu dalijasi „Tvari Lietuva“ pašnekovė.
Ji taip pat teigia, kad verta pagalvoti ir apie dekoratyvinę kosmetiką.
„Moterys dažnai galvoja, kad pradės nuo organiško maisto, įsigis organišką kremą, o apie dekoratyvinę kosmetiką nesusimąsto. Pavyzdžiui, krempudra, kaip ir įprastu kremu, yra padengiamas visas veidas. Jeigu ta pudra yra sintetinė, plius dar su SPF‘u ir sintetiniais UV filtrais, ją naudoti yra rizikinga. Jei kremas yra organiškas, ir dekoras turėtų būti natūralesnis, nes papildomai jame atsiranda visokių sintetinių spalvų“, – sako ji.
Ne viskas saugu, kas pripažinta saugu
L. Sokolovska teigia, kad šiuo metu 11 žinomų kancerogenų yra ledžiami naudoti kosmetikoje, todėl kad kosmetikos industrija sako, kad šioms medžiagoms nėra pakaitalų.
„Faktas, kad kažkokie kenksmingi ingredientai yra naudojami, bet kosmetikos industrija tikina, kad jie naudojami labai mažais kiekiais ir nieko blogo mums nepadaro. Bet turint omenyje, kiek visokių skirtingų produktų tepame ant savęs kasdien (ir kuo toliau, tuo daugiau), tų medžiagų gali prisikaupti, – teigia „Tvari Lietuva“ pašnekovė.
Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad jeigu visi ingredientai būtų visiškai saugūs, kiekvienais metais nebūtų uždraudžiamos vis kitos medžiagos, pasirodant naujiems tyrimams apie jų nesaugumą.
„Vėlgi vieni ingredientai Europoje yra leistini, o, pavyzdžiui, Japonijoje uždrausti, arba atvirkščiai. Tai reiškia, kad nėra tokio aiškaus supratimo, kas yra visiškai saugu, o kas ne. Jeigu būtų toks supratimas, visur būtų vienodi leidimai ir nebūtų taip, kad kasmet vis daugiau ingredientų yra uždraudžiama, kai atliekami nauji tyrimai. Tik noriu pasakyti, kad tikrai nėra visi ingredientai saugūs, kurie dabar yra pripažinti saugūs“, – įžvalgomis dalijasi viena iš „Uoga Uoga“ įkūrėjų.
Padeda domėjimasis sudėtimi ir sertifikatais
L. Sokolovska pabrėžia, kad natūralu ir tvaru nebūtinai yra tas pats. Anot jos, natūralumas reiškia, kad produktą sudaro natūralūs ingredientai, dažniausiai pasirenkamos kuo minimalesnės pakuotės, naudojama ekologiška valymo chemija.
„Bet tvarus produktas, kaip, pavyzdžiui, kokia nors zero waste prekė, gali ir nebūti natūralus. Tarkime, yra koks nors muilas arba kietas šampūnas. Jis gali būti be pakuotės, kas yra labai tvaru ir aplinkai gerai, bet šių produktų sudėtis gali būti ir natūrali, ir nenatūrali“, – atkreipia dėmesį „Tvari Lietuva“ pašnekovė.
Ji pabrėžia ir tai, kad kai kurios įmonės, deklaruojančios, kad parduoda natūralią kosmetiką, kartais padaro marketingo klaidų iš nežinojimo ir taip suklaidina vartotoją. Vis dėlto, anot specialistės, pasaulyje matyti daug įmonių, kurios sąmoningai užsiima „žaliuoju smegenų plovimu“, nes yra didelė paklausa natūraliems bei tvariems produktams.
„Apskritai, kaip mes sakome, yra daug nature inspired (liet. gamtos įkvėptos) kosmetikos. Pavyzdžiui, produkto viduje yra daug sintetikos ir įdėtas koks nors vienas natūralus aliejus arba ekstraktas. Tada žmogus pamato, kad ant etiketės pavaizduotos, tarkime, ramunėlės ir prekė jam iš karto atrodo natūrali, tačiau produkto bazė yra įprasta, sintetinė, o žmogus nenori į tai gilintis arba neturi tam laiko“, – pastebi specialistė.
Norintiems neįkliūti į „žaliojo smegenų plovimo“ pinkles L. Sokolovska primena, kad ne kiekvienas ženkliukas ant etiketės reiškia inspekcijų išduotą sertifikatą.
„Gali būti ženkliukas, sakantis, kad sudėtyje yra 100 proc. natūralaus ekstrakto. Tačiau reikia suprasti, kad tame produkte tokio ekstrakto gali būti vos 1 proc. Jeigu ant pakuotės parašyta, „100 proc. natūralus“, verta pasidomėti, kas yra 100 proc. natūralus – visas produktas ar tik kažkokia sudėtinė jo dalis.
Geriausia žiūrėti į sudėtį, pavyzdžiui, žinoti, kokių ingredientų vengiate. Bet jeigu nesinori gilintis į ją, nes vis dėlto sudėtys yra gana sudėtingos, tada galima pasidomėti, kokie ženkliukai, ką reiškia ir neapsigauti, jeigu ant produkto didelėmis raidėmis yra užrašyta „organic“ arba „100 proc. natūralu“, – apibendrina pašnekovė.
Svarbiausi sertifikatai
Taigi, visų pirma, nepasimesti tarp to, kas tikra ir klaidinga, padeda ekologiškumą, natūralumą ir saugumą užtikrinantys sertifikatai.
L. Sokolovska teigia, kad „Uoga Uoga“ turi net keletą tokių – Cosmos organic ir Cosmos natural.
Cosmos yra bendras Europos natūralios kosmetikos sertifikavimo standartas. Jis apibrėžia kriterijus, kuriuos turi atitikti įmonės, norėdamos užtikrinti vartotojus, kad jų produktai tikrai yra ekologiški ar natūralūs, taip pat pagaminti laikantis aukščiausios įmanomos tvarumo praktikos.
L. Sokolovska atkreipia dėmesį, kad „Uoga Uoga“ yra pirmoji įmonė Lietuvoje, kuri gavo Cosmos organic ir Cosmos natural sertifikatus.
Ji taip pat teigia, kad „Uoga Uoga“ kuria kosmetiką taip, kad ji atitiktų Cruelty free bei Vegan standartus, pagal kuriuos įmonių veikla niekaip negali būti susijusi su žiauriu elgesiu su gyvūnais.
„Testavimas su gyvūnais Europoje yra uždraustas, tad ant produktų rašyti, kad netestuojame su gyvūnais, negalime. Jeigu visiems yra uždrausta, tu negali rašyti, kad tu to nedarai, nes tada žmonės gali pagalvoti, kad ši įmonė netestuoja su gyvūnais, o visi kiti, kurie neparašo apie tai – testuoja. Niekas netestuoja, nes tai yra uždrausta.
Bet žiaurumas su gyvūnais gali pasireikšti ir kitaip, pavyzdžiui, yra toks natūralus raudonas pigmentas karminas, gaminamas iš džiovintų sutraiškytų vabalų. Tad šio pigmento naudojimas jau laikomas žiauriu elgesiu su gyvūnais“, – paaiškina L. Sokolovska.
Ji taip pat pabrėžia, kad ir kosmetikos šepetėliai gali būti kailių industrijos šalutinis produktas.
„Mes nenaudojame nei karmino, nei gyvūnų kailių ar šerių šepetėliams gaminti, ir, aišku, netestuojame su gyvūnais. Tai vadiname Cruely free. O Vegan standartas eina šalia, nes visi veganiški ingredientai yra augalinės kilmės. Nenaudojame jokių stručių taukų, visokių sraigių medžiagų (kas dabar yra populiaru) ir kitų ingredientų, kurie yra susiję su gyvūnais. Šiuo metu stengiamės atsisakyti ir bičių vaško“, – vardija specialistė.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį ieškant tvarios aplinkai draugiškos kosmetikos?
L. Sokolovska sako, kad sertifikuoti produktai yra gerai dėl dviejų priežasčių.
„Pirma, tai palengvina klientui gyvenimą, nes jam nereikia gilintis į sudėtis, kurios vis sudėtingėja. Žaliosios industrijos chemija vystosi taip, kad joje būtų daugiau aktyvių ingredientų iš žalių išteklių. Tad kartais net ir ekologiškos kosmetikos sudėtį nėra taip lengva suprasti. Tam, kad žmogui nereikėtų viso to žinoti, yra ženkliukas, kuris įrodo, kad viskas – patikrina.
Antra, tas sertifikatas parodo, kad ne tik gamintojai ir pardavėjai sako, jog viską daro teisingai, bet kažkas atvažiuoja ir tai patikrina. Su sertifikavimu dirba mokslininkai, kurie gilinasi į šią sritį, sudaro standartus ir pagal juos vėliau tikrina. Jie duoda labai daug informacijos, padeda išvengti klaidų bei leidžia tobulėti ir pačioms įmonėms“, – įžvalgomis dalijasi „Tvari Lietuva“ pašnekovė.
L. Sokolovska sako, kad įmonė nebūtinai turi turėti visus įvardytus sertifikatus ir vis tiek prekiauti natūralia produkcija, kurios, anot specialistės, daug yra ir Lietuvoje. Neretai įmonės naudoja natūralius ingredientus produktams gaminti, bet jų nesertifikuoja, nes galbūt tai joms yra per sudėtinga ir per brangu.
Pasak specialistės, ieškant natūralios ir aplinkai draugiškos kosmetikos, svarbiausia yra domėtis, skaityti etiketes ir atkreipti dėmesį į produkto sudėtį, kad ji būtų kuo natūralesnė.
