Tarybos sesijoje pristatyta pažangos ataskaita dėl Europos žiniasklaidos laisvės akto, kuriuo siekiama sustiprinti pagrindines laisvos ir nepriklausomos žiniasklaidos veiklos demokratinėje visuomenėje sąlygas.
„Gyvename karo laikais, kai Europos informacinę erdvę kasdien ir kas valandą intensyviai atakuoja Rusijos karo propaganda ir dezinformacija. Tai karas ir dėl mūsų žmonių protų bei širdžių. Europos žiniasklaidos laisvės aktu siekiama mus sustiprinti. Tai vertinga priemonė kovai su dezinformacija, ji pasitarnaus visuomenės saugumui, padės puoselėti kokybišką žurnalistiką ir europinę demokratiją“, – savo pasisakyme kalbėjo ministras S. Kairys.
Pasak kultūros ministro, Europa turi visiškai užtikrinti ES sankcijų įgyvendinimą ir žengti dar vieną žingsnį į priekį – sankcionuoti europinių palydovų panaudojimą Rusijos propagandiniams TV kanalams retransliuoti ir už Europos ribų. Europiniai palydovai neturi būti panaudojami Rusijos karo propagandai ir dezinformacijos sklaidai pasaulyje.
S. Kairys kartu su Latvijos, Estijos ir Lenkijos kultūros ministrais paskelbė raginimą Europos Komisijai ir valstybėms narėms imtis efektyvesnių priemonių siekiant užtikrinti, kad Rusijos karo propaganda nebūtų skleidžiama ES šalių jurisdikcijoje esančiais satelitais. „Raginame Europos Komisiją pagal savo kompetenciją siekti, kad Europos palydovinių paslaugų teikėjai nutrauktų Kremliaus kontroliuojamų propagandinių kanalų transliacijas per palydovus. Taip pat raginame visas valstybes nares toliau užtikrinti, kad būtų visapusiškai laikomasi sankcijų režimo“, – sakoma bendrame pareiškime.
„Mūsų bendras siekis – laisva, stipri, savo kultūrą ir istoriją išsaugojusi Ukraina Europoje. Šiuo metu kartu su kitomis regiono šalimis įvairiuose formatuose siekiame atkreipti dėmesį į agresorės Rusijos dešimtmečiais tęsiamą istorijos klastojimą. Šiandien Rusija yra ypač agresyvi skleisdama melą, propagandą ir dezinformaciją, – teigė S. Kairys. – Adekvatus sovietų nusikaltimų vertinimas ir išmoktos istorijos pamokos mums turi pasitarnauti užkertant kelią šiandien Rusijos skleidžiamiems mitams. Pasauliui svarbu tinkamai įvertinti sovietų įvykdytą Holodomorą ir pripažinti jį ukrainiečių tautos genocidu. Lietuva tai padarė dar 2005 metais.“
Ministras S. Kairys taip pat išreiškė palaikymą bendro europinio paramos Ukrainos kultūros sektoriui fondo sukūrimui. Ministras informavo apie Lietuvos Vyriausybės sukurtą fondą Ukrainai atkurti ir planus šio fondo lėšomis atstatyti bent vieną Ukrainos kultūros objektą.
ES kultūros ministrų taryba pritarė 2023–2026 m. darbo planui kultūros srityje, kuriame skiriamas dėmesys ir Ukrainos kultūros paveldo apsaugai. Lietuvai taip pat svarbūs plane numatyti veiksmai dėl kultūros ir sveikatos sąveikos, bibliotekų vaidmens stiprinimo, kultūros ir kūrybos sektorių skaitmeninės transformacijos, kultūros statistikos.
S. Kairys Briuselyje taip pat susitiko su Europos Komisijos vicepirmininke Vera Jourova ir Estijos kultūros ministre Piret Hartman bei Latvijos kultūros ministerijos valstybės sekretore Dace Vilsone. Susitikimuose aptarti klausimai, susiję su parama Ukrainai, kova su dezinformacija, ES sankcijų įgyvendinimu, Europos žiniasklaidos laisvės aktu bei istorine atmintimi.
