„Kitų metų biudžeto projekte, kuris patvirtintas antradienį, prioritetas skiriamas kiek įmanoma apsaugoti visuomenės ir verslo sektoriaus pajamas susidūrus su itin aukštomis energijos kainomis, bet tuo pačiu nepaneigiant rinkos signalų svarbos, kai tie rinkos signalai verčia visuomenę, verslą ir Vyriausybę perplanuoti ir keisti savo elgesį ilguoju laikotarpiu“, – ketvirtadienį Vilniuje vykstančiame žaliajai ekonomikai, energetikai ir transportui skirtame „GreenTech Vilnius“ forume teigė I. Šimonytė.
Politikė tikisi, kad šiemet, kaip ir prieš dešimtmetį priimti sprendimai, padės sušvelninti ekstremalios situacijos poveikį energetikoje.
„Tikiu, kad panašiai kaip prieš dešimtmetį priimti sprendimai, kurie tuo metu buvo aršiai kritikuojami ir vadinami kartais nederamu išlaidavimu, kurie suformavo Lietuvos energetinės sistemos savarankiškumą, (nors dabar kartais atrodo, kad suskystintųjų dujų terminalas turi labai daug „tėvų", kurie suformavo Lietuvos energetinės sistemos savarankiškumą), taip pat ir šiemet priimti sprendimai padės sušvelninti ekstremalios situacijos energetikoje poveikį“, – sakė Vyriausybės vadovė.
I. Šimonytė tvirtina, kad tą reikia pasiekti nepasiduodant populistinei pagundai visiems įtikti ir nepažeidžiant solidarumo principo, kuris tik primena, kad visi esame susiję ir problemas galime spręsti tik tada, kada jas sprendžiame sutelktai.
Antradienį Seimas priėmė 2023 m. biudžeto projektą. Planuojamos biudžeto pajamos kitąmet sieks 15,5 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų, o deficitas – 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Valdžios sektoriaus skola, kaip skaičiuoja šalies finansų plano rengėjai, sieks 42,9 proc. Šie rodikliai apskaičiuoti remiantis Finansų ministerijos prognoze, kad Lietuvos BVP kitąmet augs 1,4 proc.
