Komisijos pasiūlyta viršutinė riba sudaro 275 eurus už megavatvalandę (MW) ir, jei jos pasiūlymui bus pritarta, tokios kainų „lubos“ įsigalios sausį.
Pasiūlymas dėl dujų kainų viršutinės ribos parengtas po ne vieno mėnesio ginčų tarp Europos Sąjungos (ES) šalių, mėginančių atlaikyti energijos kainų kilimą, kurį pakurstė Maskvos karas Ukrainoje ir Kremliaus sprendimas apriboti dujų eksportą.
Tačiau pagal pasiūlyme nustatytas sąlygas, viršutinė kainų riba būtų aktyvuota tik tuo atveju, jei ateinančio mėnesio dujų kaina Nyderlandų TTF prekybos taške dvi savaites viršytų 275 eurų už MW, o suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) referencinė kaina per tą dviejų savaičių laikotarpį 10 dienų viršytų 58 eurus.
Antradienį dujų kaina TTF prekybos taške sudarė apie 120 eurų, o 275 eurų ribą ji buvo viršijusi tik šių metų rugpjūčio 22–29 dienomis, kai pasaulyje vyravo didelė energijos paklausa, o ES šalys skubėjo prieš žiemą užpildyti savo dujų saugyklas.
Tačiau net ir tuo rugpjūčio laikotarpiu Komisijos siūloma viršutinė riba vargu ar būtų pritaikyta, nes tas kainų šuolis tęsėsi trumpiau nei dvi savaites.
Už energetiką atsakinga Komisijos narė Kadri Simson pareiškė, kad siūloma kainų viršutinė riba skirta kitų metų dujų saugyklų „pildymo sezonui“.
Anot jos, kitąmet bloko laukia „sudėtinga situacija, nes mums reikės pildyti savo požemines dujų saugyklas neturint tos prieigos prie rusiškų dujų“.
Pasak K. Simson, Komisija mano, jog aplinkybės, šių metų rugpjūtį išprovokavusios kainų šuolį, „niekada nebepasikartos“, bet kainų viršutinė riba yra reikalinga siekiant atremti „riziką, su kuria galime susidurti kitąmet“.
Rusiškų dujų importas į Europos Sąjungą jau sumažėjo nuo 45 proc. viso bloko dujų importo iki mažiau nei 10 procentų.
Nors Briuselis nėra paskelbęs sankcijų Rusijos dujoms, jų tiekimas smarkiai sumažėjo, nes pats Kremlius yra gerokai apribojęs eksportą siekdamas daryti spaudimą Europai.