Tvarumui neabejingų įmonių skaičius auga
Tarptautinė audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovė KPMG kas trejus metus atlieka išsamų tyrimą, kuris parodo tvarumo ataskaitų rengimo tendencijas, verslo subjektų įsitraukimo statistiką, o turinio prasme – kam įmonės skiria daugiausia dėmesio arba kas joms kelia didžiausią susirūpinimą ESG srityse. Šiemet išanalizavus 5,8 tūkst. įmonių iš 58 šalių veiklą, paaiškėjo, kad pasaulio dėmesys tvarumo temai auga, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Iš didžiausių pasaulio įmonių (G250) net 96 proc. tvirtina per pastaruosius metus teikusios tam tikros formos tvarumo ataskaitas, o 79 proc. didžiausių pagal pajamas įmonių (N100) teigia pranešusios apie tvarumą ir ESG duomenis. Prieš 30 metų, kai buvo atliktas pirmasis šio pobūdžio KPMG tyrimas, tokių įmonių buvo vos 12 proc.
Pasak „KPMG Baltics“ Valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovo Dainiaus Pupkevičiaus, prieš trejus metus, 2020 m., tyrimas buvo atliktas tik prasidėjus pandemijai ir jo rezultatai nedaug skyrėsi nuo ankstesnių tyrimų išvadų. Šiais metais atliktas tyrimas, jau apimantis pandemiją ir kitus pasaulį sukrėtusius išbandymus, turi naują reikšmę, o per ateinančius trejus metus jo svarba dar labiau didės.
„Per šį laikotarpį pasaulis stipriai pasikeitė, nes susidūrė su tokiais iššūkiais kaip COVID-19 pandemija, karas Ukrainoje, beprecedentis energijos išteklių kainų augimas ir tiekimo sutrikimai. Pasigirdo ne tik kalbų, bet ir raginimų atidėti „žaliąją bangą“, bandant mažinti kaštų augimo ir mažėjančios paklausos tendencijas. Negana to, Europos Komisija (EK) nukėlė naujų tvarumo atskaitomybę reguliuojančių direktyvų įsigaliojimą, siekdama palengvinti įmonių pasirengimą jų įgyvendinimui, ir suteikė laikinas išimtis valstybėms, kompensuodama energijos poreikio trūkumą taršiais energijos šaltiniais.
Taip pat dujų tiekimo grandinės sutrikimai Europoje stiprino ES susitelkimą dėl tvarumo susitarimų, nes poreikis „žalinti“ ekonomiką buvo suvoktas ir kaip tinkamas atsakas nepalankiai besiklostančiai geopolitinei situacijai. Ir štai, parama plastiko mokesčių, naujos apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos, apimančios ne tik energetiką, bet ir transportą bei pastatų sektorius, pasienio anglies dioksido korekcinį mechanizmą (angl. Carbon Border Adjustment Mechanism – CBAM) įvedimui sustiprėjo – su šiais pokyčiais įmonės ir gyventojai susidurs jau per ateinančius trejus metus“, – įžvalgomis dalijasi ekspertas.
Jis akcentuoja ir tai, kad COP27 susitikime, priešingai nei tikėtasi, nė viena iš didžiojo septyneto (G7) valstybių nesignalizavo poreikio mažinti paramą kovai su klimato kaita.
„Tvarumas pasaulio visuomenės akyse užima vis svarbesnę vietą vertybinėje skalėje, tai supranta ir valstybių lyderiai. Juo labiau, kad visuomenė jautriau reaguoja į įmonių komunikaciją, nori iš jų aiškios vertybinės pozicijos. Geras tai iliustruojantis pavyzdys – po Rusijos invazijos į Ukrainą žmonės laukė, kokių veiksmų imsis korporacijos: nutrauks ryšius su Rusijos rinka ar tęs bendradarbiavimą“, – sako D. Pupkevičius.
Dabar politikos formuotojams reikia priimti sprendimą, ar tvarumo ataskaitos taps privaloma įmonių atskaitomybės dalimi, o rengiant jas galios vienas universalus standartas su aiškiai apibrėžtais rodikliais. Šiuo metu įmonės vadovaujasi keliais standartais ataskaitoms formuoti, iš jų populiariausios – GRI (The Global Reporting Initiative), TCFD (Task Force on Climate-Related Disclosures) ir SDG (Sustainable Development Goals).
Išsiskiria dvi esminės rizikos verslui
Remiantis naujausio KPMG atlikto tyrimo rezultatais, galima daryti prielaidą, kad auga ne tik įmonių dėmesys tvarumui, bet kyla ir susirūpinimo banga dėl tiesiogiai ar netiesiogiai verslo aplinką veikiančių veiksnių. Vienas iš didžiausią nerimą keliančių – klimato kaita. Daugiau nei pusė (64 proc.) apklausoje dalyvavusių G250 įmonių pripažįsta, kad būtent klimato kaita kelia rimtą pavojų jų verslo veiklai ir finansiniams rodikliams. Anksčiau buvo manyta, kad klimato pokyčiai tam įtakos neturi ir tegali kelti reputacinę riziką. Dabar verslas mąsto kitaip – net 80 proc. G250 kategorijai priklausančių įmonių teigia, kad yra išsikėlusios tikslą mažinti anglies dioksido emisijas.
KPMG atliktas tyrimas išryškino ir tai, kad įmonių sąmoningumas, siekiant stabdyti biologinės įvairovės nykimą, ją išsaugoti ir atkurti – auga. Tačiau „KPMG Baltics“ valdymo ir rizikos konsultacijų departamento vadovo D. Pupkevičiaus teigimu, tvarumo ataskaitose tam vietos vis dar skiriama menkai.
„Gyvūnai ir augalijos rūšys nyksta dėl klimato pokyčių. Paradoksalu, tačiau jei klimato kaitą didelė dalis įmonių laiko svarbia rizika verslui, tai biologinės įvairovės nykimo klausimas mažiau nei pusėje įmonių nėra keliamas ar svarbus. ES taksonomijos direktyvos reikalavimai įmonėms „atsiskaityti“ už jų veiklos poveikį, pavyzdžiui, biologinei įvairovei, šiandien daugeliui įmonių vadovų kelią šypseną ar nesusipratimo jausmą, todėl kad šie reikalavimai nėra įpareigojantys“, – pastebi ekspertas.
Tikimasi, kad per artimiausius metus patvirtintas naujas standartas CSRD (Corporate Sustainability Reporting Directive) padės įmonėms lengviau identifikuoti ir vertinti pasekmes biologinei įvairovei, nes jos neabejotinai susijusios su verslais. Esami nefinansinės atskaitomybės direktyvos reikalavimai, galiojantys ES, įpareigoja atskleisti su tvarumu susijusią informaciją 11 tūkst. įmonių. 2025 m. įsigaliojus naujajai direktyvai šis skaičius išaugs iki 50 tūkst.
Lietuvos įmonės žengia pirmus žingsnius
Lietuvos įmonės taip pat teikia tvarumo ataskaitas. Atliktas Lietuvos banko tyrimas parodė, kad iš visų Lietuvoje veikiančių biržoje listinguojamų bendrovių, 13 jas teikė pagal įstatymų reikalavimus, 8 parengė savanoriškai, o 6 bendrovės reikiamos informacijos 2020 m. ataskaitose neatskleidė.
Pasak „Sustain Academy“ bendraįkūrėjos ir tvarumo ekspertės Austės Valikonytės, šie rezultatai rodo, kad vis daugiau įmonių ima suprasti tokių ataskaitų rengimo naudą, tačiau joms vis dar trūksta informacijos ir žinių apie tai, kokią informaciją į šį dokumentą būtina įtraukti.
„Daugelis dar tik pradeda žengti nefinansinės atskaitomybės keliu, todėl ne iki galo supranta, kaip tai daryti ir dažnu atveju atskleidžia tik dalį informacijos, taip suteikdamos ne visą vaizdą apie įmonės tvarumą. Visgi tikėtina, kad per ateinančius kelerius metus situacija ženkliai pasikeis, nes įmonės bus įpareigotos atskleisti informaciją standartizuotai“, – sako tvarumo ekspertė.
Būdas kurti gerą įmonės reputaciją
Kokybiškoms tvarumo ataskaitoms parengti reikia išanalizuoti daug duomenų, skirti laiko ir turėti atitinkamų žinių. Tačiau kai kurios įmonės net ir nežinodamos aiškių gairių, kaip reikia rengti ataskaitas, savanoriškai tą daro. Dauguma jų supranta, kad šių ataskaitų turėjimas ir jų viešinimas yra vienas iš efektyvių būdų kurti gerą įmonės reputaciją.
„Kadangi tvarumo ataskaitos yra oficialūs dokumentai, jos leidžia pagrįstai ir skaidriai komunikuoti apie tvarią įmonės veiklą. Tai didina pasitikėjimą ir prisideda prie geros įmonės reputacijos didinimo, taip pat skatina bendravimą su suinteresuotomis šalimis siekiant iškomunikuoti joms aktualiausią informaciją“, – teigia A. Valikonytė.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad didžiosios įmonės jaučia didesnį vartotojų, partnerių bei investuotojų spaudimą rengti tvarumo ataskaitas . Kita vertus, didelio kapitalo įmonėms tai daryti yra paprasčiau.
„Jos turėdamos didesnius biudžetus, skirtingai nei smulkus ar vidutinis verslas, gali sau leisti pasitelkti papildomus vidinius ar išorinius resursus, dėl kurių gali parengti savanoriškas tvarumo ataskaitas“, – pastebi tvarumo ekspertė.
