Dvi gyvybes Lenkijoje nusinešęs incidentas, pasak G. Landsbergio, priminė apie tai, kas karo kamuojamoje Ukrainoje vyksta kiekvieną dieną.
„Pirmiausia, tai, kas atsitiko, yra liūdna naujiena dėl žuvusių žmonių ir tikrai reiškiame užuojautą Lenkijos piliečiams ir vadovybei. Bet kartu tai yra žiaurus priminimas apie tai, kas Ukrainoje vyksta kiekvieną dieną. Vien tik vakar į Ukrainą buvo paleista daugiau negu 100 raketų“, – trečiadienį Delfi interviu dėstė G. Landsbergis ir pridūrė, kad Ukrainos apšaudymas vyksta kiekvieną dieną.
„Tai yra žiauri realybė, kurią galėjome pamatyti, kad tai gali atsitikti ir mūsų NATO teritorijoje“, – teigė ministras.
Jis pasakojo, kad Rusijos atakos prieš Ukrainą tapo intensyvesnės, rizikingesnės, jų geografija tapo platesnė – atakos vyksta arčiau NATO sienų.
„Dėl to pasakyti, kad ateityje tokių incidentų galėsime išvengti, negalime. Reikia būti tam pasiruošusiems dėl to, kad mūsų regionas yra labai arti šalia karo veiksmų“, – pažymėjo politikas.
Jis pabrėžė, kad nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuva prašė daugiau priešlėktuvinės ginkluotės, kad galėtume jaustis labiau apginti. Taip pat esą lygiai taip pat prašėme daugiau ginkluotės Ukrainai.
„Dėl to, kad daugiau priešlėktuvinės ginkluotės Ukrainos teritorijoje reikštų, kad daugiau raketų būtų numušta, daugiau modernesnės ginkluotės reikštų, kad daugiau raketų būtų sėkmingai numušta, pagauta, nenukryptų nuo kurso“, – komentavo G. Landsbergis.
Ar šie klausimai aptarti trečiadienį vykusiame NATO ambasadorių susitikime?
Ministras teigė, kad trečiadienį prasidėjusia diskusija siekiama iš naujo įvertinti situaciją.
„Karinės padidėjusios grėsmės NATO teritorijoje nėra. Nei Lietuvai, nei Lenkijai, nei kitoms valstybėms, kurios yra šalia mūsų papildomas pavojus dėl Rusijos ketinimų nėra iškilęs“, – teigė užsienio reikalų ministras.
Į pasikeitusią realybę NATO turi reaguoti
Tačiau, pasak jo, į realybę, kad karas priartėjo prie NATO sienų, reikia reaguoti. Pirma esą tai turi būti politiniai sprendimai, o po to – karinės priemonės, kurios labiau sustiprintų NATO rytinį flangą, lemtų didesnį ginklų tiekimą Ukrainai.
Jo teigimu, įvykis vienareikšmiai atkreipė NATO valstybių vadovų ir sprendimų priėmėjų dėmesį.
„Matėme vakar ir gana greitas reakcijas, bet ir, aišku, nervingas reakcijas. Suprantama, kad visų nervai yra įtempti. Nepaisant to, kad karas vyksta Ukrainoje, mes visi, kurie yra šalia, jaučiame to karo pasekmes“, – sakė G. Landsbergis.
Nepaisant to, pasak ministro, keli faktai išryškėjo iškart.
„Vienybė nesudrebėjo, visi išreiškė paramą Lenkijai, stojo šalia jos. Tai yra labai svarbu dėl to, kad tai patikrina, kas būtų, jei ta raketa būtų rusiška. Aišku, kad NATO yra pasirengusi turėti atsaką ir to pasitestavimas vyksta dabar – pereinama per tam tikrus scenarijus, koks tas atsakas būtų, kaip mes toliau galėtume atsakyti į vieną ar kitą veiksmą“, – akcentavo G. Landsbergis.
Be to, kaip atkreipė dėmesį ministras, politinis atsakas vis dėlto buvo išlaikytas.
„Nėra skubama mestis į vieną ar kitą radikalų arba griežtą atsaką. Pirmiausia tai buvo padiktuota pačios Varšuvos, neskubant su vertinimu, prašant kolegų susilaikyti nuo komentavimo“, – paaiškino pašnekovas.
Ministras paaiškino, kad būtent dėl to jis pats neskubėjo viešai skelbti savo reakcijos į įvykius.
„Turiu šaltinių, kurių pateiktos indikacijos neleido susidaryti tikslaus vaizdo arba bent jau sukėlė abejonę, kad galbūt nereikia priskirti šio atvejo vienam ar kitam veiksmui“, – sakė G. Landsbergis.
Ar buvo galima išvengti incidento Lenkijoje padarius tam tikrus namų darbus?
G. Landsbergis tiesiai į šį klausimą neatsakė, bet pažymėjo, kad panašiems incidentams, kurių ateityje galime neišvengti, pasiruošti įmanoma: esą galima ieškoti priemonių, kaip padėti Ukrainai bei geriau ginti NATO teritoriją.
„Tai pirmiausia yra efektyvesnė oro gynyba. Šiandien tai yra ir lėktuvai <...>, ir papildomos priešlėktuvinės, priešraketinės oro techninės priemonės, kurios galbūt būtų dislokuotos pirmiausia Lenkijos ir Ukrainos pasienyje.
Bet lygiai taip pat noriu pabrėžti, kad tiekimas Ukrainai modernios ginkluotės, kurios Lietuva prašo nuolat, kiekviename susitikime NATO, Europos Sąjungos, susitikimų su partneriais lygiu, manau, tai ypatingai svarbus momentas“, – dėstė ministras.
Pasak jo, kuo Ukraina sugebės geriau gintis, tuo geriau atmuš ne tik rusų raketas, bet ir stums Rusiją iš okupuotų teritorijų bei tuo greičiau baigsis karas.
Ministro matymu, Briuselyje palankiai žiūrima į svarstymus stiprinti NATO rytinio flango oro gynybą.
„Žiūrėsim, aišku, kaip tai išvirs į realius sprendimus, bet kol kas signalai yra pozityvūs“, – pažymėjo politikas.
Prisiminė Kaliningrado istoriją: mūsų partneriai iš Kremliaus gavo signalus, kurie privertė juos sunerimti
Ministras taip pat pakomentavo aistras kėlusį klausimą dėl Kaliningrado tranzito, kai ES pakeitė savo gaires.
„Galbūt buvo šiek tiek mūsų partneriai išgirdę Rusijos grasinimus, nusprendė pervertinti būtent šią sankcijų dalį. To pasekmė buvo pakeistos Europos Komisijos išvados. Man atrodo, kad yra svarbu ir aš tą siekiau paaiškinti, mano supratimu, Lietuvos interesas yra, kad per mūsų teritoriją būtų kuo mažiau bet kokio važiavimo iš Rusijos ir Baltarusijos“, – prisiminė G. Landsbergis.
Jis svarstė, kodėl ES persvarstė savo poziciją.
„Dėl to, kad, manau, juos pasiekę signalai iš Maskvos, iš Kremliaus juos priverti keisti tą poziciją. Mūsų vertinimu, tai nebuvo labai ypatingi signalai, dėl to aš nuolat sakiau, kad, manau, tos nuomonės keisti nereikėjo.
Tiesą sakant, dabar, mano žiniomis, tai yra paskutinė informacija, kad daugiau Rusija gabena į Kaliningradą prekes jūra“, – sakė ministras.
Taip, pasak jo, gali būti dėl bankų, atsisakančių aptarnauti tam tikrus procesus.
