Ginekologė papasakojo, kas itin svarbu planuojat nėštumą ir jo metu – ištyrus kraują, dažna moteris išgirsta tą patį

Įprasta, kad planuojant kūdikį, kiekvienai moteriai norisi savimi rūpintis labiau – sveikai maitintis, būti gryname ore, atsisakyti žalingų įpročių bei kuo daugiau judėti. Džiugu, kad vis daugiau moterų, dar prieš pastojant, apsilanko pas savo šeimos gydytoją ir ginekologą, su medikais aptaria rekomenduojamus atlikti tyrimus bei vartotinus vitaminus. Vis tik, dažniausiai pabrėžiamas folio rūgšties reikalingumas, tačiau apie kitus nėščiajai ir besivystančiam kūdikiui itin naudingus vitaminus – kalbama rečiau. „Inovatyvios dietologijos“ centro akušerė-ginekologė Julija Darginavičiūtė sako, kad vitaminas D – itin svarbus nėščiosios imuninei sistemai, ląstelių dauginimuisi, kaulų mineraliniam tankiui, emocinei savijautai.

„Vitaminas D, nėštumo metu, svarbus vaisiaus kaulų vystymuisi, taip pat jo trūkumas gali būti netiesiogiai siejamas su didesne nėštumo komplikacijų rizika: preeklampsija, priešlaikiniu gimdymu, nėščiųjų diabetu, vaisiaus augimo sulėtėjimu", – pabrėžia medikė ir rekomenduoja į tai nenumoti ranka.

Planuojant šeimos pagausėjimą

Kiekviena moteris svajoja apie lengvą ir sklandų nėštumą, greitą gimdymą bei sveiką kūdikį. Nors yra dalykų, kuriems įtakos padaryti mes negalime, tačiau atidžiau rūpintis savo sveikata vertėtų vos pradėjus svajoti apie atžalą. Akušerėginekologė J. Darginavičiūtė prieš pastojant pataria atlikti bendrą kraujo tyrimą. Anot jos, tai – paprastas rutininis tyrimas, kuris padeda įvertinti bendrą kraujo formulę.

„Šiuo tyrimu išsiaiškinama ar nėra mažakraujystės, uždegimo, trombocitų pokyčių. Taip pat svarbus ir feritino kiekis organizme. Geležies trūkumas nėštumo metu yra susijęs su didesne priešlaikinio gimdymo rizika, vaisiaus augimo sulėtėjimu. Esant sunkiai geležies stokos anemijai, didėja rizika naujagimiui sirgti geležies stokos anemija pirmuosius trejus gyvenimo mėnesius, todėl svarbu atstatyti geležies atsargas dar iki pastojimo. Taip pat, prieš planuojant nėštumą, svarbu išsitirti skydliaukės funkciją, mat skydliaukės hormonai yra būtini vaisiaus smegenų vystymuisi. Tai – ypatingai svarbu nėštumo pradžioje, kai vaisiaus skydliaukė dar nėra susiformavusi ir tiroksinas gaunamas tik iš motinos. Taip pat, skydliaukės funkcijos sutrikimas gali būti viena iš persileidimo, nesivystančio nėštumo priežasčių", – sako pašnekovė.

Ji pastebi, kad išsamiai ištyrus kraują, dažna moteris išgirsta, kad trūksta būtent vitamino D. Gydytoja pabrėžia, kad pakankamas vitamino D vartojimas nėštumo metu yra būtinas motinos, vaisiaus ir vaiko sveikatai. Anot jos, vitamino D stoka daro įtaka įvairių ligų atsiradimui: širdies ir kraujagyslių sistemos ligoms, diabetui, onkologiniams susirgimams.

„Yra duomenų, kad vitamino D trūkumas sukelia kalcio ir fosforo apykaitos sutrikimus. Šis vitaminas yra svarbus raumenų bei kaulų sistemoms. Jei jo trūksta, kyla rizika susirgti kaulų ligomis: rachitu, osteomaliacijomis ar osteoporoze", – vardija specialistė.

Šiais laikais itin populiarūs kompleksiniai vitaminai, kuriuose gausu įvairių naudingų medžiagų. Gydytoja rekomenduoja atkreipti dėmesį į vitamino D kiekį pasirinktuose maisto papilduose. Planuojančių nėštumą ir besilaukiančių vitaminuose yra apie 400–600 TV vitamino D. Pasak pašnekovės, jei nėščioji nepriklauso rizikos grupei, nėra nustatyto vitamino D trūkumo, šis kiekis yra pakankamas.

Požymiai, kad trūksta vitamino D

Jei moteris nuolat jaučia nuovargį, silpnumą, apatiją, ją vargina bloga nuotaika, dažniau kartojasi infekcinės ligos, galimi kaulų, raumenų skausmai – tikėtina, kad organizmui gali trūkti vitamino D. Ginekologė teigia, kad yra duomenų, jog organizme trūkstant šio vitamino, didėja rizika susirgti nėščiųjų diabetu, nėščiųjų hipertenzija, depresija, taip pat ir pogimdyvine depresija, dažniau gali kartotis įvairios peršalimo ligos, dažniau nėštumas užbaigiamas cezario pjūvio operacija.

„Aktyvioji vitamino D forma turi gerai žinomą poveikį kaulų metabolizmui ir mineralų homeostazei. Tyrimai rodo, kad šis vitaminas padeda implantuotis ir palaikyti normalų nėštumą, padeda vaisiui augti, mat jo dėka yra tiekiamas kalcis. Vitaminas D atsakingas už daugelio placentos hormonų sekreciją ir riboja uždegimą skatinančių citokinų gamybą. Šis vitaminas padeda žarnynui įsisavinti kalcį ir kitus organizmui reikalingus mineralus bei prisideda prie imuninės sistemos stiprinimo. Pirmiausia, vitaminas D kepenyse metabolizuojamas į junginį, vadinamą 25(OH)D, kuris inkstuose suskaidomas į aktyviąją formą – kalcitriolį. Augantis vaisius negali pats sintetinti vitamino D ir priklauso nuo placentos, kuri perduoda metabolitą 25(OH)D iš motinos kraujotakos", – paaiškina J. Darginavičiūtė.

Anot jos, mokslinėje literatūroje galima rasti, kad vitamino D trūkumas gali būti netiesiogiai siejamas su didesne rizika nėščiųjų hipertenzijai, preeklampsijai, gestaciniam diabetui, priešlaikiniam gimdymui, vaisiaus augimo sulėtėjimui. Nors kol kas visuotinės patikros dėl vitamino D nėštumo metu nėra, vis dėlto rekomenduojama tirti nėščiąsias, kurios priklauso rizikos grupei – t. y. tas, kurias vargina antsvoris, yra vegetarės, nevalgo žuvies, ar mažai laiko būna lauke. Gydytoja pastebi, kad tokiais atvejais dažniau pasitaiko vitamino D deficitas.

Svarbus ne tik moters sveikatai

Rūpintis savo sveikata – būtina, tačiau planuojant nėštumą reikia galvoti ir apie būsimą vaiką. Gydytoja sako, kad žindomi kūdikiai vitaminą D gauna būtent iš motinos pieno.

„Jei motinos organizme yra vitamino D trūkumas, vadinasi jo trūks ir žindomam kūdikiui. Tokie vaikai gali susirgti rachitu. Daugumoje paskelbtų metaanalizių pastebėta, kad žema vitamino D koncentracija nėščioms moterims yra susijusi su padidėjusia vaikų astmos, kvėpavimo takų infekcijų, alerginio rinito ir egzemos rizika. Kai kurie tyrimai rodo, kad vitamino D rolė gali būti svarbi smegenų vystymuisi, pažinimo funkcijoms, psichologinėms funkcijoms ir gali sumažinti autizmo spektro sutrikimų riziką. Vis dėlto, kol kas dar nėra pakankamai tai patvirtinančių duomenų", – informacija dalinasi pašnekovė.

Ji sako, kad lengviausiai įsisavinamas vitaminas D bus jį vartojant skysta ir aktyvia forma. Vis dėlto, nėščiosioms tinkami visi variantai – tiek purškiami vitaminai, tiek skanūs guminukai, tiek tabletės. Anot gydytojos, vitaminas D yra riebaluose tirpus, o tai reiškia, kad jis netirpsta vandenyje ir geriausiai pasisavinamas kraujyje kartu su riebiu maistu. Dėl šios priežasties vitamino D papildus rekomenduojama vartoti valgio metu, kad organizmas geriau juos pasisavintų.

„Didelės vitamino D dozės nėštumo metu nerekomenduojamos. Labai svarbu neperdozuoti vitamino D, todėl geriau jį vartoti kasdien, saugiomis dozėmis. Paprastai nėštumo metu vitamino D rekomenduojama vartoti apie 400–600 TV, o esant trūkumui, Amerikos akušerių ir ginekologų draugija rekomenduoja vartoti 1000–2000 TV kasdien. Jei nustatoma visiška vitamino D stoka, galima vartoti iki 4000 TV kasdien, tačiau atstačius atsargas, dozę reikėtų sumažinti.", – pataria specialistė.

Jei nėščiąją vargina intensyvus pykinimas, akušerė-ginekologė rekomenduoja ieškoti dienos meto, kada savijauta geresnė ir būtent tada vartoti vitaminus. Taip pat itin svarbi subalansuota ir įvairi mityba.