Po kraujo tyrimų – tarsi pavojaus skambutis gydytojo žodžiai: cholesterolis smarkiai viršija ribas, jei nieko nekeisite, infarkto ir širdies ligų rizika smarkiai išaugs. Tokį scenarijų yra išgyvenę tūkstančiai lietuvių. Mėgstame valgyti daug rūkytos mėsos gaminių, riebius bulvinius patiekalus, o daržoves paliekame tik garnyrui.
Pasak E. Grišino, nors genetika tikrai turi įtaką cholesteroliui, tačiau negalima sakyti, kad tai svarbiausias faktorius.
„Didžiausią įtaką cholesterolio padidėjimui organizme turi mūsų gyvensena, mityba, taip pat ir miego kokybė, stresas. Nebus vieno veiksnio, kuris turės 100 proc. įtaką – turime sudėlioti visą dėlionę ir pamatyti visumą. Galima pradėti gerti vaistus, papildus, bet reikia šalinti ir priežastis, kurios lemia padidėjusį cholesterolį“, – sakė gydytojas dietologas.
Kasdien patiriamas didelis stresas gali būti didžiulis „peilis“ kraujagyslėms. Mat gali būti ir taip, kad žmogus maitinasi neblogai, tačiau jaučia didelį stresą, nesusitvarko su gyvenimo įtampa ir cholesterolis nepastebimai didėja.
Deja, tabletės nuo streso nėra, tačiau, kaip pataria pašnekovas, gali padėti pakeista gyvensena, savęs pažinimas. Būtent šie veiksniai, kad ir kaip būtų keista, taip pat daro įtaką cholesterolio atsiradimui. Labai svarbu ir suvokti, ką kasdien valgote.
„Kai žmogus serga nutukimu, paprašau surašyti ant lapo, ką valgo visą dieną. Ne tam, kad kažką skaičiuotume, tačiau kai pats žmogus pamato, ką deda į save, kokiais kiekiais, jis išsigąsta ir daugiau to nebedaro“, – kalbėjo E. Grišinas.
Kokio maisto vengti?
Dažniausiai tradiciškai sakoma, kad padidėjus cholesteroliui reikia išmesti iš raciono riebius pieno produktus, raudoną mėsą, subproduktus, kiaušinius. Visgi, pasak E. Grišino, nėra vienos tiesos, ko reikia atsisakyti, nes organizmas pats reguliuoja cholesterolio apykaitą. Cholesterolis gali padidėti ne tik nuo perteklinio riebalų suvartojimo, bet ir nuo perteklinio angliavandenių, kviečių vartojimo.
„Kai žmogus turi padidėjusį cholesterolį, visų pirma reikia sumažinti sočiųjų riebalų išteklius, tokius kaip kiauliena, riebesnė jautiena, žvėriena, taip pat subproduktų vartojimą, kurie gali būti liesi, bet yra turtingi cholesteroliu, tarkim, kepenėlės“, – sakė pašnekovas.
Tiesa, cholesterolis gali slėptis ir gana sveikuose produktuose. Pavyzdžiui, krevetėse arba kiaušiniuose. Gydytojas pataria vengti ir itin riebių patiekalų, tokių kaip Kijevo kotletas.
„Išimti iš šaldytuvo reikėtų dešras, perdirbtus mėsos produktus. Turime suprasti, kad lašinys nėra mėsa, Kijevo kotletas – tai ne vištiena. Suvokime, ką valgome, tada pastebėsite, iš kur gali ateiti cholesterolis. Be to, tai, kas rekomenduojama sveikam žmogui, nebūtinai tiks jau turinčiam padidėjusį cholesterolį.
Kiaušinių iš raciono visiškai išmesti nereikia, tačiau nereikėtų jų persivalgyti, turėtume stebėti, kokius cholesterolio šaltinius dar valgome. Kalbant apie pieno produktus – jei žmogus jau turi problemų su dislipidemija, siūlau rinktis liesesnio pieno produktus, o ne visai jų atsisakyti“, – kalbėjo E. Grišinas.
Perteklinis cukraus, kviečių vartojimas taip pat gali didinti cholesterolio kiekį. Labai svarbu ir tai, kaip ruošiame patiekalus, kiek riebalų į juos dedame.
„Negalime pilti tiek aliejaus, kiek ant salotų pila Jamesas Oliveris, nes tai visiškai jus pražudys. Blogai ir tai, kad valgome per dideles porcijas, vertinant mūsų sėslų gyvenimo būdą, nejudrumą, stresą, žalingus įpročius. O „ant viršaus“ dar angliavandeniai, kuriuos vartojame per dažnai.
Angliavandeniai yra ne tik saldumynai, bet ir bulvės. Bulvių patiekalai negali būti valgomi taip dažnai, kaip valgome juos dabar – kai kuriais atvejais juos galima valgyti vos kartą per mėnesį. Tiesa, reikia bijoti ne pačių bulvių, o kaip jos patiektos. Bijoti reikia ne pačios duonos, bet duonos su rūkyta dešra – tokios prastos kombinacijos. Taigi, reikia suvokti, kas yra mūsų lėkštėje“, – sakė gydytojas.
Netinkamai ruošiant maistą galima sugadinti net ir pačius sveikiausius produktus. Kaip pasakojo gydytojas, pats kepimas nėra itin blogas gamybos būdas, tačiau reikia sumažinti aliejaus kiekį, taip pat neskrudinti maisto. Gaminant verta dažniau troškinti, virti, o kepti skrudinant – kaip įmanoma rečiau.
Kaip padidinti gerąjį cholesterolį?
Neretai problema tampa ne tik per didelis blogasis cholesterolis, bet ir per mažas gerasis. Kaip jį padidinti? Pasak gydytojo, tai gali padėti padaryti avokadai, riebi žuvis, sėklos, riešutai.
Visgi tai nereiškia, kad šiuos produktus turime valgyti papildomai jau prie esamos perteklinės mitybos, nes taip svoris tik didės, blogasis cholesterolis taip pat.
„Su mitybos ir elgsenos pokyčiais galime viską pakeisti apie 70 proc. Nėra vieno atsakymo, kuris tiktų visiems. Lengva pasakyti, kad vartok omega-3, statinus ar dar kažką. Bet žmogaus organizmas yra labai kompleksiškas, todėl viską reikia ir keisti kompleksiškai – į maistą, miegą, stresą, judėjimą“, – apibendrino gydytojas.
