Kasmet organizuojamame NŽTF šiemet svarbi bus migracijos tema. Į diskusiją apie tai planuota pakviesti ir „Amnesty International“ atstovus, organizacijos, kuri yra parengusi itin kritiškas išvadas apie Lietuvos elgesį su neteisėtai sieną kirtusiais užsieniečiais.
Tačiau URM pakvietė diskusijai organizatoriams adresuotame laiške, ragindami pagalvoti, ar vertėtų kviesti „Amnesty International“, motyvuodami tuo, kad ši organizacija tarptautinėje erdvėje Lietuvai, Latvijai išsako neva tendencingą kritiką dėl netinkamų institucijų veiksmų tvarkantis su migracijos krize. Paminėta ir daug aistrų sulaukusi ataskaita apie Ukrainą.
„URM požiūriu tokia tendencinga veikla teikiant vienpusiškus vertinimus, ignoruojant politinį ir geopolitinį kontekstą bei pagrindines analizuojamų krizių priežastis, kelia kai kurių abejonių organizacijos nešališkumu, objektyvumu ir daro žalą pačios organizacijos reputacijai“, – laiške dėstoma URM pozicija.
Oficialiai URM, paprašyta pakomentuoti savo pasiūlymą nekviesti į Lietuvą AI atstovų, atsakė lakoniškai, jie besąlygiškai gerbia organizatorių sprendimus dėl Forumo programos ir dalyvių.
„Vertiname „Amnesty International“ kaip tarptautinę nevyriausybinę organizaciją, turinčią solidžius žmogaus teisių gynimo kredencialus, nors jos pastarojo meto veikloje neišvengta apmaudžių vertinimo klaidų“, – Delfi perdavė URM.
Išsakė griežtą kritiką
Diskusiją, dėl kurios dalyvių klausimus kelia URM, organizuoja Seimo kontrolierių įstaiga. Seimo kontrolierė Erika Leonaitė nepanoro komentuoti situacijos.
„Forumo organizatoriais yra skirtingos organizacijos ir kasmet tarpusavyje diskutuojama dėl įvairių klausimų, tokių kaip diskusijų skaičius, kas tars sveikinimo žodį, kokius užsienio svečius kviesti. Tikrai būna, kad nuomonės išsiskiria, pasiginčijame, tačiau pavyksta rasti konsensusą. Šio atvejo nenorėčiau kažkaip išskirti ir komentuoti, juolab kad kol kas net nebuvo vidinės diskusijos“, – tokį atsakymą paštu perdavė ji.
Organizatoriams išplatintame laiške taip pat užsimenama, kad URM apgailestauja sulaukę audringos kritikos, kurią išsakė LR Seimo kontrolierių įstaigos atstovas. Delfi šaltinių teigimu, šis atstovas – Žmogaus teisių biuro vadovas Vytautas Valentinavičius. Tačiau jis nesutiko nei patvirtinti turimos informacijos, nei pateikti platesnius komentarus.
„Nesu įgaliotas komentuoti forumo organizatorių darbinių susitikimų turinio. Taip pat Įstaigos vadovės komentaras buvo pateiktas Jums vakar“, – į klausimus, ar išsakė kritiką ir kokią, atsakė V. Valentinavičius.
Tačiau su diskusijomis susipažinę Delfi šaltiniai tvirtina, kad V. Valentinavičius teigė, kad URM bando politizuoti forumą primesdami savo poziciją, taip pat už nepalankias Lietuvai ataskaitas nepelnytai menkina „Amnesty International“ autoritetą.
Siūlo kviesti kitus
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius Delfi sakė, kad kalbant apie AI, egzistuoja du pjūviai. Tačiau jo galutinė išvada – reiktų kviesti organizaciją, kurios poziciją visuomenė priimtų kuo palankiau.
„Pirmas pjūvis – ataskaita apie Ukrainą, kuri buvo visiškai netinkama konteksto ir laiko prasme. Antras pjūvis yra tai, kad buvo apie migrantus ataskaita, kuri iškėlė tam tikrus kritiškus pastebėjimus dėl migrantų žmogaus teisių padėties, bet taip pat nekalbėjo apie hibridinės atakos kontekstą.
Man atrodo, kalbant jau apie NŽTF, manau, tas renginys tinkama vieta iškelti kritinius aspektus dėl migrantų žmogaus teisių padėties užtikrinimo, bet jeigu mes nenorime „Amnesty“ ar turime tam tikrų rezervacijų dėl „Amnesty“ legitimumo, kuriuos išreiškė URM, yra kitų tarptautinių organizacijų, kurios yra padariusios labai panašius kritinius pastebėjimus padariusios, pavyzdžiui, „Gydytojai be sienų“.
Manau, siekiant bendro tikslo galima tokį kompromisą padaryti. Svarbiausia, kad Forume būtų įvardinti kritiniai aspektai, o Lietuva, kaip demokratinė valstybė turėtų ieškoti kaip įmanoma legitimesnių šią kritiką išsakančių subjektų“, – sakė jis, kalbėdamas su Delfi.
Delfi kreipėsi ir į kitus prie renginio organizavimo dirbančius žmogaus teisių gynėjus, Žmogaus teisių centro vadovę Jūratę Juškaitę bei Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorių prof. Dainių Pūrą. Abu jie sakė, kad nuo vertinimų apie vidines diskusijas susilaiko.
Yra daugiau organizacijų
VU Teisės fakulteto doc. dr. Indrė Isokaitė-Valužė, paprašyta pakomentuoti URM poziciją, atsakyme Delfi pasakojo, kad „Amnesty International“ jau septintą dešimtmetį pradedanti skaičiuoti visame pasaulyje veikianti tarptautinė nevyriausybinė organizacija, kurios kelyje buvo visko – nuo laimėjimų, tarp kurių, pavyzdžiui, Nobelio taikos premija 1977 metais, iki kritikos, pavyzdžiui, š. m. rugpjūčio mėn. organizacijai paskelbus, kad Ukrainos kariavimo taktika kelia pavojų civiliams.
„Nepaisant organizacijos senos istorijos, pasiekimų ir indėlio žmogaus teisių apsaugos srityse, panašu, kad problemų taip pat esama, kurios matyt iš dalies neišvengiamos tokiose didelėse ir įvairius žmones vienijančiose struktūrose, ir kurios ilguoju laikotarpiu atskirose situacijose gali išryškėti.
Per ilgą organizacijos veiklos laikotarpį keitėsi ir faktinė, ir teisinė žmogaus teisių apsaugos situacija pasaulyje. Vedina šūkiu „geriau uždegti žvakę užuot keikus tamsą“, organizacija iš tiesų prisidėjo prie pozityvių pokyčių siekiant visuotinio kankinimų, mirties bausmės draudimo, atsakomybės už tarptautinius nusikaltimus, pabėgėlių ir migrantų bei kitų asmenų grupių teisių apsaugos, tačiau vargu, ar visuomet veikė nepriekaištingai“, – nurodo I. Isokaitė-Valužė.
Nors AI skelbia, kad pokyčiai žmogaus teisių srityje prasideda nuo faktų, ji ne kartą sulaukė kritikos dėl tendencingos informacijos skelbimo, pastebi tarptautinės teisės ekspertė.
„Vis tik šiandien yra pakankamai valstybių įsteigtų tarptautinių žmogaus teisių apsaugos mechanizmų, įskaitant skirtų nustatyti, tirti, skelbti faktus ir išvadas, o „Amnesty International“ ne kartą buvo kritikuojama už skelbimą tendencingos, vienai šaliai palankesnės informacijos, kartais tokias ataskaitas lydėjo organizacijos atstovų atsistatydinimas, kaip kad po minėtos ataskaitos dėl Ukrainos kariavimo taktikos atsistatydinus organizacijos biuro Ukrainoje vadovei. Viena vertus, manau, kad atskirais atvejais informacija iš tiesų buvo skelbiama kiek skandalingu stiliumi, kita vertus, joje taip pat yra tiesos.
Kas dėl Lietuvoje taikytos praktikos užplūdusių migrantų atžvilgiu, žmogaus teisių pažeidimų nustatė ne tik „Amnesty International“ (liepos mėn.), jie matyti ir vertinant valstybės veiksmus Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, taip pat Europos Sąjungos teisės požiūriu, pažeidimų įvardijo ir LR Seimo kontrolierių įstaiga. Tarp jų, kas dėl sulaikymo, laikymo sąlygų, prieglobsčio prašymų nepriėmimo ir nenagrinėjimo, kolektyvinio išsiuntimo, deja, yra tiesos, nors „Amnesty International“ ataskaitoje dalis teiginių (pavyzdžiui, dėl diskriminavimo, rasistinio požiūrio ir pan.) gali būti vertinami kaip pažeidimus įvardijantys pernelyg stipriai, tiesmukai ar absoliutinant. Taigi net jei valstybės valdžios institucijų kartotos pozicijos „gintis“ hibridiniu įvardintame kare priežastys žinant migrantų srautų generavimo politiką gali būti suprantamos, jos savaime nepateisina toje kovoje pasitelktų „ginklų“: pamatinių žmogaus teisių apsaugos reikalavimų laikymosi pareiga neišnyksta net ir krizių atvejais“, – apibendrino VU mokslininkė.
