Nebuvo patikslinta, kuriam laikui buvo įvesta karo padėtis. Šiuo įsaku numatoma sustiprinti civilių gyventojų kontrolę okupuotose teritorijose, deportuoti piliečius į Rusijos regionus, apriboti išvykimą iš okupuotų regionų, įvesti transporto tikrinimą, žiniasklaidos darbą panaudoti „gynybos reikmėms“.
Sprendimas esą priimtas dėl „terorizmo grėsmės iš Ukrainos“. Anot V. Putino, ši priemonė tariamai padės „padidinti ekonomikos, pramonės ir gamybos procesų stabilumą“. Dekretas perduotas Federacijos tarybai, kad ji jį patvirtintų.
Remiantis įsaku, paskelbtu Kremliaus interneto svetainėje, karo padėtis įsigalios ketvirtadienį, spalio 20 d. Per tris dienas nuo dokumento paskelbimo vyriausybė turi „pateikti pasiūlymų dėl priemonių, taikomų teritorijose, kuriose paskelbta karo padėtis“.
„Esant būtinybei, karo padėties metu Rusijos Federacijoje gali būti taikomos kitos priemonės, numatytos 2002 m. sausio 30 d. federaliniu konstituciniu įstatymu Nr. 1 Dėl karo padėties“, – pažymima įsake.
V. Putinas dekrete taip pat nurodė riboti judėjimą iš aštuonių su Ukraina besiribojančių regionų ir į juos.
Priemonės taikomos pietiniams Krasnodaro, Belgorodo, Briansko, Voronežo, Kursko ir Rostovo regionams, kurie yra šalia Ukrainos, ir Krymo bei Sevastopolio teritorijoms, kurias Rusija aneksavo dar 2014 metais.
Jis taip pat nurodė prie ministro pirmininko Michailo Mišustino įsteigti naują koordinavimo tarybą, kad būtų sustiprintas įvairių vyriausybinių institucijų bendradarbiavimas sprendžiant kovų Ukrainoje klausimus.
Įvesdama karo padėtį, Maskva veikiausiai siekia paimti šias teritorijas į dar stipresnius gniaužtus.
Tai yra naujausia eskalacija Rusijos visapusiškame kare prieš Ukrainą.
Apie ją pranešta po virtinės Rusijos ginkluotųjų pajėgų pralaimėjimų karo lauke.
Nepriklausomo Rusijos naujienų portalo „Meduza“ redaktorius Kevinas Rothrockas tviteryje paaiškino, ką reiškia karo padėtis. Gali būti taikomos šios priemonės: komendanto valanda, kelionių ir gyvenamosios vietos apribojimai, karinė cenzūra, daugiau įslaptintų duomenų, ginklų ir narkotikų apribojimai ir konfiskavimas, darbo streikų draudimai ir kt.
Antradienį, spalio 18 d., paaiškėjo, kad Rusijos parlamento aukštieji rūmai trečiadienį, po pertraukos, vakare tęs plenarinį posėdį. Apie tai rašė portalas „Verstka“. Trečiadienį ryte Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko patvirtino, kad įvyks vakarinė plenarinio posėdžio dalis.
Rusijos saugumo tarybos posėdis buvo skirtas migracijos klausimams. Ataskaitą skaitė Tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas. Valstybinė televizija nutraukė posėdžio transliaciją po Vladimiro Putino įžanginės kalbos, rašo BBC.
V. Putinas, aiškindamas sprendimą įvesti karo padėtį ne visoje Rusijos teritorijoje (tokios galimybės neatmetė žiniasklaida), tvirtino, kad Ukraina „atmeta bet kokius siūlymus derėtis“. „Tęsiasi apšaudymai, – pareiškė jis. – Į mūsų teritoriją siunčiamos diversantų grupės.“
Jis paminėjo sprogimą ant Krymo tilto, dėl kurio Maskva anksčiau apkaltino Ukrainos specialiąsias tarnybas (FSB atsakomybę suvertė specialiųjų tarnybų vadovui Kirilui Budanovui). Šių kaltinimų Kyjivas oficialiai nekomentavo.
V. Putinas taip pat teigė neva Ukraina planavo atakuoti energetikos ir transporto objektus, įskaitant „branduolinės energetikos objektus“.
Savo įsaku V. Putinas Centrinėje federalinėje apygardoje, į kurią patenka Maskva ir Maskvos sritis, ir Pietų federalinėje apygardoje įvedė ypatingąjį režimą. Išimtis pritaikyta aštuoniems pasienyje su Ukraina esantiems subjektams, kuriuose įvestas vidutinis reagavimo lygis.
Centrinėje federalinėje apygardoje ir Pietų federalinėje apygardoje aukštesnis parengties lygis reiškia: ypatingojo darbo režimo įvedimą objektuose, užtikrinančiuose transporto, komunikacijos ir ryšio funkcijas, bei energetikos objektuose; viešosios tvarkos palaikymo ir viešojo saugumo užtikrinimo stiprinimą, karinių, svarbių valstybinių ir specialiųjų objektų apsaugos stiprinimą; transporto priemonių eismo ribojimą ir jų patikrą; objektų, užtikrinančių transporto, komunikacijos ir ryšio funkcijas, taip pat spaustuvių, skaičiavimo centrų ir automatizuotų sistemų veiklos kontrolę bei jų veiklos naudojimą gynybos reikmėms.
Evakuacija
Likus vos kelioms valandoms iki V. Putino kreipimosi, prorusiškos institucijos pareiškė, kad Rusijos laikinai okupuotoje Chersono srityje Pietų Ukrainoje prasidėjo civilių evakuacija.
Chersono gyventojai perkeliami iš dešiniojo Dnipro upės kranto į kairįjį, internete paskelbė prorusiška Oleškių miesto administracija.
Valstybinė Rusijos žiniasklaida rodė vaizdus, kaip žmonės keltais perkeliami į kitą upės pusę.
Ukraina apie tai duomenų kol kas nepateikė.
Rusijos Valstybės Dūma antradienį aptarė planus dėl Chersono gyventojų perkėlimo į Rusiją. Vicepremjeras Maratas Chusnulinas sakė, kad jiems bus siūlomi butai visoje Rusijoje ir Rusijos vyriausybė juos rems.
Chersone prieš karą gyveno beveik 300 000 žmonių. Ukrainos žinybų vertinimu, apie pusė jų pabėgo iš miesto.
Kyjivas: Rusija „bando išgąsdinti“ Chersono gyventojus
Ukrainiečių kariams vykdant kontrpuolimą, Kyjivas trečiadienį apkaltino Rusiją „bandymu išgąsdinti“ okupuoto Chersono gyventojus po to, kai Kremliui palankūs pareigūnai paskelbė apie miesto evakuaciją.
„Rusai bando įbauginti Chersono gyventojus melagingais pranešimais apie neva mūsų kariuomenės rengiamą miesto apšaudymą, taip pat rengia propagandinį šou dėl evakuacijos“, – „Telegram“ platformoje rašė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.
„Gana primityvi taktika, turint omenyje, kad ginkluotosios pajėgos nešaudo į Ukrainos miestus – tai daro išskirtinai Rusijos teroristai, pas kuriuos net Rusijoje lėktuvai krenta ant gyvenamųjų pastatų, – pridūrė jis. - Propaganda nesuveiks. Viskas bus Ukraina.“
Chersono sričiai, esančioje pietų Ukrainoje, Rusijos primesta valdžia anksčiau trečiadienį pranešė pradedanti civilių gyventojų perkėlimą iš regiono pagrindinio miesto.
Kremliaus primestas aukšto rango pareigūnas Vladimiras Saldo išvakarėse įrašė kreipimąsi, kuriame pranešė, kad planuoja į kairįjį Dnipro krantą perkelti 50–60 tūkstančių gyventojų.
Mykolajivo regiono administracijos vadovas Vitalijus Kimas savo ruožtu teigia, kad rusai ruošiasi apšaudyti laikinai jų užimtą Chersoną.
Rusai „siuntinėja pranešimus „evakuokitės, Ukrainos ginkluotosios pajėgos apšaudys Chersoną“. Žinant rusų taktikas ir tai, kad jie kasa apkasus artilerijai Čaplinkos rajone, aš jaučiu, kad rusai ruošiasi smogti Chersonui“, teigė V. Kimas savo kanale platformoje „Telegram“.
Padėtis „įtempta“
Rusijos kariuomenė antradienį pareiškė, kad po kelių didelių nesėkmių rytuose ir pietuose jos karių padėtis Ukrainoje, atremiant kontrataką, yra „įtempta“.
„Situaciją specialiosios karinės operacijos srityje galima apibūdinti kaip įtemptą. Priešas neatsisako bandymų pulti Rusijos karių pozicijas“, – valstybinei televizijai „Rossija 24“ sakė generolas Sergejus Surovikinas, kuris jau 10 dienų vadovauja operacijoms Ukrainoje.
Vasaros pabaigoje Ukrainos pajėgos surengė kontrpuolimą pietuose ir vis labiau artėjo prie Maskvos okupuoto Chersono miesto.
