Savaite anksčiau, spalio 6 d., Federacijos tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko pasiūlė Ukrainos valdžiai „šiandien“ pradėti derybas dėl „taikos susitarimo“ – taip pat „sąlygomis, kurias pasiūlys Rusija“.
Panašiai apie derybas rugsėjo viduryje kalbėjo Vladimiras Putinas: „Darysime viską, kad tai kuo greičiau baigtųsi. Deja, priešo pusė – Ukrainos vadovybė – paskelbė apie savo atsisakymą dalyvauti derybų procese, pareiškė norinti savo tikslus pasiekti karinėmis priemonėmis, kaip sakoma, mūšio lauke.“
Ukrainos pusė pastaruoju metu ne kartą atmetė derybų su V. Putinu galimybę. O spalio pradžioje prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė dekretą, kuriame teigiama, kad „neįmanoma derėtis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu“. Šis dokumentas buvo priimtas reaguojant į „referendumą“ dėl Ukrainos teritorijų aneksijos.
„Meduza“ jau anksčiau rašė, kad V. Putinas iš tiesų galvoja apie galimą derybų, kurios įstrigo dar pavasarį, atnaujinimą. Rusijos prezidentas taip pat nori, kad Rusija išlaikytų Donbaso teritorijų kontrolę, ir „visai nenori diskutuoti apie Krymą“.
Kaip sakė du glaudžiai su Kremliumi susiję naujienų portalo „Meduza“ kalbinti pašnekovai, taip pat vienas Rusijos Federacijos vyriausybei artimas šaltinis, šios pozicijos nepasikeitė. Vis dėlto, remiantis šių asmenų perduota informacija, Rusijos valdžia parengė naują „taktinį variantą“.
Jis paremtas ne besąlygiškos taikos sutarties sudarymu, o laikino ugnies nutraukimo režimo įvedimu. Susitarti dėl to, Kremliaus manymu, galėtų rusų ir ukrainiečių pajėgų vadai – be jokio abiejų šalių vadovų įsikišimo.
Pasak Kremliui artimų „Meduza“ pašnekovų, kad būtų sudaryta tokia sutartis, Rusijos valdžia yra pasirengusi patraukti karius bent iš dalies šiuo metu užimtos Chersono srities teritorijos.
Prorusiškos Chersono srities administracijos pirmininko pavaduotojas Kirilas Stremousovas jau yra sakęs, kad gyventojams „derėtų išvykti į kitus Rusijos regionus, esančius saugiu atstumu nuo karinių veiksmų zonos, ir neapsunkinti karių manevrų“. O Rusijos vicepremjeras statybos reikalams Maratas Chusnulinas pareiškė, kad vyriausybė padės žmonėms išvykti iš Rusijos kontroliuojamos Chersono srities teritorijos, be to, nemokamai aprūpins juos gyvenamaisiais būstais. Šią savaitę paskelbta gyventojų evakuacija.
„Išlaikyti Chersoną tapo labai sudėtinga, o karių patraukimą iš srities galima pateikti kaip geros valios gestą, nuolaidą Ukrainai“, – paaiškino vienas iš Kremliui artimų „Meduza“ pašnekovų.
Remiantis „Meduza“ šaltinių žodžiais, Kremlius šiuo metu bando paveikti Vakarų lyderius ir Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą, kad jie „įtikintų“ Ukrainą, jog reikia grįžti prie derybų su Rusija. „Meduza“ pašnekovai tvirtina, kad per vykstančius pokalbius su užsienio šalių lyderiais Rusijos atstovai pateikia vieną paprastą argumentą – akcentuoja būtinybę išvengti taikių gyventojų aukų. Reikia suprasti, kad visa tai vyksta masinių Ukrainos miestų apšaudymų raketomis, pradėtų po sprogimo ant Krymo tilto ir sėkmingų ukrainiečių pajėgų kontratakų, fone.
„Meduza“ informacijos šaltiniai, be kita ko, pridūrė, kad V. Putinas nesiruošia atsisakyti minties apie karo pratęsimą, o galimą ugnies nutraukimo tarpsnį tikisi išnaudoti, kad pasiruoštų naujam puolimui. Jis mano, kad per tą laiką Rusijos armijai pavyks parengti mobilizuotus šalies piliečius ir bent kažkiek kompensuoti technikos praradimą. Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas į portalo „Meduza“ pateiktus klausimus neatsakė.
Pagal Kremliaus turimą planą, kaip aiškino „Meduza“ informacijos šaltiniai, naujas plataus masto puolimas gali prasidėti 2023-iųjų metų vasario–kovo mėnesiais. Anksčiau pagal panašią taktiką veikė Ukrainos pajėgos: iš pradžių kelis mėnesius rengė mobilizuotuosius, o vėliau su jų pagalba įvykdė sėkmingas kontratakas Charkivo ir Cersono srityse.
Visgi iš to, kas žinoma, oficiali Kyjivo pozicija bet kokių derybų su Maskva požiūriu, kaip rašo „Meduza“, liko nepakitusi.
„Būsime pasirengę deryboms su Rusija, bet ne su V. Putinu, o su žmogumi, kuris jį pakeis“, – atsakydamas į „Meduza“ užklausą pareiškė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kanceliarijos atstovas.
Jis taip pat davė Rusijos piliečiams pasiūlymą savomis jėgomis bandyti priartinti tokių derybų realumą: „Verskite tą savo neadekvačiai mąstantį V. Putiną.“
„Meduza“ pašnekovas pabrėžė, kad Ukraina seniai netiki jokiais Rusijos pareiškimais ir „geros valios gestais“: „V. Putinas vien tik meluoja. Kalba apie tai, kad yra pasirengęs derėtis, bet ima ir apšaudo raketomis taikius miestus. Kol nebus deokupuotos, t. y. išlaisvintos, mūsų teritorijos, tol, mano galva, negalės būti jokio ugnies nutraukimo.“
Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas per pokalbį su portalu „Meduza“ nurodė sutinkąs su tokia nuomone:
„Ką Ukraina gautų iš ugnies nutraukimo pagal Rusijos scenarijų? Naujos skiriamosios linijos de facto užfiksavimą ir skubų rusų įsitvirtinimą laikinai okupuotose teritorijose? Ar galima rimtai manyti, kad mes su tuo sutiksime? Ypač atsakomųjų puolimų kontekste...
Akivaizdžią operatyvinę pauzę, reikalingą gerokai pakrikusiems Rusijos daliniams, per kurią būtų galima minimaliai patreniruoti paskubomis mobilizuotus žmones ir pasiųsti į karo lauką naują mirtininkų partiją? Kam mums tai?“
Pasak M. Podoliako, „toks scenarijus tikrai neatitinka Ukrainos interesų, todėl tokio tipo pasiūlymai – tiek oficialūs, tiek neoficialūs – nediskutuotini.“ M. Podoliakas pabrėžė, kad Ukraina ypač suinteresuota kariniu Rusijos pralaimėjimu: „Kadangi tik tada būtų galima realiai užbaigti karą, įstatymų numatyta tvarka griežtai nubausti karo nusikaltėlius ir netiesiogiai prisidėti prie Rusijos politinės sistemos transformaciją numatančio scenarijaus įgyvendinimo.“
