Kauno mieste nuo spalio 10 d. jau šyla ikimokyklinės ugdymo įstaigos, mokyklos ir gydymo įstaigos, o nuo spalio 17 d. šildymo sezonas pradedamas visame mieste. Tokį sprendimą Kauno miesto savivaldybės administracija priėmė atsižvelgdama į vyraujančias oro sąlygas bei ilgalaikes prognozes.
„Atsižvelgėme į rekomendacijas šildymo sezoną pradėti, kai trijų iš eilės parų vidutinė temperatūra yra žemesnė nei 10 laipsnių. Tai įprasta praktika, kurios laikėmės ir ankstesniais metais. Mokyklas, ligonines, vaikų darželius pradėjome šildyti nelaukdami, kol orai tiek atvės. Kaskart primename, kad daugiabučių gyventojai gali patys inicijuoti ir daugumos sprendimu savarankiškai įjungti šildymą arba reguliuoti jo intensyvumą“, – sako Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis.
Jo teigimu, ruošiantis šildymo sezonui buvo atlikti visi įprasti darbai – hidrauliniai bandymai ir aptiktų nesandarumų šalinimas, katilų patikra ir remontas.
Kokios bus šildymo kainos
Nepaisant sklandaus pasiruošimo šildymo sezonui, energetinės krizės akivaizdoje, kai ženkliai brangsta visi energijos ištekliai, vartotojus labiausiai domina: kokia bus šilumos kaina Kaune viso šildymo sezono metu? Kas ją sudaro?
„Kauno energijos“ specialistų teigimu, apie 80 proc. galutinės vartotojams tiekiamos šilumos kainos sudaro kuro (biokuro, gamtinių dujų) dedamoji. Šilumai pagaminti ir patiekti taip pat sunaudojama daug elektros, rašoma „Kauno energijos“ pranešime žiniasklaidai.
„Visi energijos ištekliai ženkliai brango. Biokuras nuo praėjusių metų pabrango apie 200 proc., gamtinės dujos – apie 270 proc., elektra – daugiau kaip 200 proc. Bendrovė pati vidutiniškai pagamina apie 30 proc. šilumos poreikio, likęs kiekis yra aukciono būdu superkamas iš nepriklausomų šilumos gamintojų. Iš pastarųjų perkamos šilumos kaina, lyginant su praėjusių metų spaliu, pabrango apie 200 proc.“, – aiškina „Kauno energijos“ komercijos direktorius Tomas Janušas.
Jo teigimu, net ir esant tokioms išteklių brangimo tendencijoms, šilumos kaina Kaune šį šildymo sezoną išliks viena iš mažiausių Lietuvoje ir tarp didžiųjų šalies miestų.
Įvertinant kuro kainų tendencijas, prognozuojama, kad vidutinė viso 2022–2023 m. šildymo sezono šilumos kaina Kaune bus iki 20 proc. mažesnė už vidutinę centralizuoto šildymo kainą Lietuvoje, o palyginti su individualaus šildymo alternatyvomis – gamtinių dujų katilais, šilumos siurbliais, mažesnė net 4–5 kartus.
Prijungtas Aleksotas ir Sargėnai
Šiais metais „Kauno energijai“ užbaigus vieną didžiausių šalies istorijoje centralizuotų miesto šilumos tinklų plėtros projektų, prie miesto bendro šilumos tinklo prijungtas Aleksotas, taip pat – Sargėnai. Šiuose mikrorajonuose vartotojai iki šiol šiluma buvo aprūpinami iš vietinių bendrovės dujinių katilinių. Aleksote buvo sunaudojama apie 10 proc. bendro „Kauno energijos“ suvartojamo metinio gamtinių dujų kiekio, Sargėnuose – 5 proc.
Kitų metų planuose – tolimesnė integruoto šilumos tinklo plėtra Šančiuose ir Panemunės prijungimas. Šiuo metu Panemunėje veikiančiose trijose „Kauno energijos“ dujinėse katilinėse sunaudojama apie 22 proc. dujų, lyginant su bendru „Kauno energijos“ metiniu dujų sunaudojimu Kauno miesto šilumos gamybai.
Per ateinančius trejus metus bendras gamtinių dujų sunaudojimas šilumos gamyboje bus sumažintas perpus – iki vos 5 proc., taip didinant žalios iš biokuro pagamintos šilumos vartojimą, mažinant CO2 išmetimus ir šilumos kainą.
Ilgalaikis bendrovės strateginis tikslas – visiškai atsisakyti dujų naudojimo šilumos gamybai.
