„Baisu, baisu. Iš viso, parduotuvėje man aktualu maisto produktai. Irgi yra baisu. Kada anksčiau pirkdavai vieną gaminį už eurų, dabar beveik 3 reikia mokėti“, – kalbėjo viena kaunietė.
„Tai čia tragedija. Čia yra baisu“, – kalbėjo kita. Jai antrino ir kita moteris.
„Viskas tik ritasi žemyn“, – sakė ji.
LNK kita moteris teigė, jog blogai yra visiems.
„Bet yra taip, kodėl taip yra, tai reikia panagrinėti. Iš dangaus to neišpeša, vis tiek iš kažko susideda“, – svarstė LNK kalbinta kaunietė.
Kita teigė, jog ką padaryti – nėra.
„Gyvenu, kaip gyvenu. Niekur aš iš čia nebėgsiu, nebėgsiu iš Lietuvos. Neišsimokėsiu, bus skolos, bus antstoliai. Žinau, kaip bus. Bet aš tai nieko nepakeisiu“, – sakė moteris.
Kita kaunietė irgi klausė – o ką daryti.
„Baisu. Mano butas nėra didelis, gal kaip nors išsimokėsiu. Bet šiaip tai baisu, jei tikrai tiek reikės. Aš pensininkė, stengsiuosi, o ką daryti“, – sakė ji.
Visą LNK gatvės apklausą žiūrėkite čia:
Delfi primena, kad nuo ateinančio pirmadienio Kauno miesto mokyklose, vaikų darželiuose bei sveikatos priežiūros įstaigose pradedamas šildymo sezonas, praneša miesto savivaldybė.
Dėl daugiabučių namų centralizuoto šildymo apsispręsti žadama kitą savaitę.
Už šildymą Kaunas mokės 140 proc. daugiau nei pernai
Vilniaus šilumininkai kaupia biokuro atsargas. Vos vienas vilkikas išverčia, traktorius stumia į krūvą, važiuoja kitas. Būna, kad per dieną išverčiama virš 80 vilkikų.
„Vilnius per ilgalaikius kontraktus jau turi 80 procentų apsirūpinęs sezonui biokuro“, – LNK sakė Vilniaus šilumos tinklų vadovas Gerimantas Bakanas.
Biokuro reikės daug. Visos didelės krūvos užteks 2 ar 3 savaitėms. Iki šiol daugiausiai už šildymą mokėdavo tie miestai, kurie degindavo daugiausiai biokuro ir kuo mažiau dujų. O būtent daugiausiai vartotojų turintis Vilnius vienintelis iš didžiųjų miestų, kuriame biokuro mažiausiai.
Greitai gyventojai gaus pirmąsias šio sezono šildymo sąskaitas. Tuos, kurie mėgsta lyginti sąskaitas su pernykštėmis, gali ištikti lengvas šokas.
Jau praėjęs šildymo sezonas buvo vadinamas rekordiniu. Šis – bus dar brangesnis.
„Lyginant spalį su spaliu, kaina, taip, ji didės dvigubai“, – kalbėjo „Baltpool“ prekybos vadovas Vaidotas Jonutis.
Naujausi šilumos tiekėjų skaičiavimai rodo, kad didžiausias kainų šuolis bus jaučiamas Kaune. Šį spalį šiluma kauniečiams kainuos net 140 procentų daugiau, Panevėžyje – 117 procentų, Klaipėdoje – 90 procentų, Vilniuje – 62 procentais, pigiausia šildytis bus Šiauliuose. O visos Lietuvos vidurkis 100 procentų.
„Situacija kiekviename mieste yra labai skirtinga. Dar tokios skirtingos niekada nebuvo. (…) Dabar tas didžiulis skirtumas atsirado dėl dujų ir biokuro kainų skirtumo“, – LNK sakė Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Valdas Lukoševičius.
Tačiau pabrėžiama, kad šių metų spalio su praėjusių metų spaliu lyginti nereikėtų. Pernai rudenį šilumos kainos buvo dar ganėtinai normalios. Dujos kainavo kelis kartus pigiau nei dabar.
„Praėjusių metų šildymo sezone spalis nuo kovo skiriasi 60 procentų. Tai yra – kovo mėnesį buvo 60 procentų didesnės kainos“, – teigė „Baltpool“ prekybos vadovas V. Jonutis.
Šiluma drastiškai išbrango tik nuo Naujųjų metų, kai prasidėjo energetikos krizė, Rusijos invazija į Ukrainą. Taigi, jei šių metų spalio kainas lygintume su paskutinėmis praėjusio sezono sąskaitomis kovą, šiluma šį sezoną vidutiniškai bus 25 procentais brangesnė nei pernai.
25 procentų brangimas normaliais laikais būtų daug. Bet dabartinėje situacijoje ekspertai tai vadina labai geru rezultatu.
„Praktiškai visą Europą yra apėmusi energetinė krizė – sustabdytas dujų, biokuro tiekimas iš trečiųjų šalių: Baltarusijos, Rusijos. Tai manau, kad šis rezultatas yra itin geras“, – kalbėjo „Baltpool“ prekybos vadovas.
Dar praėjusį mėnesį buvo nuogąstauta, kad šis šildymo sezonas vilniečiams gali būti brangesnis nei praėjęs, kuris ir taip buvo rekordinis. Tačiau dabar skaičiuojama, kad Vilniuje šilumos kaina šį šildymo sezoną gali būti kur kas mažesnė. Mažesnė nei visos Lietuvos vidurkis ir net mažesnė už kitų didžiųjų šalies miestų, pavyzdžiui, Panevėžio ar Klaipėdos.
Vilniaus šilumininkai teigia, kad didesnio brangimo padėjo išvengti dėl to, jog sėkmingai buvo pasiruošta brangias dujas keisti pigesniu mazutu.
„Mes modeliuojame, kad jau kai prasideda šalčiai lapkričio mėnesį, tai 33 procentai bus mazuto, o likusi dalis – biokuras ir atliekos iš Vilniaus kogeneracinės jėgainės“, – LNK teigė Vilniaus šilumos tinklų vadovas G. Bakanas.
Vilniuje veikia masto ekonomika, sostinėje daugiausiai vartotojų, todėl šilumos gamybos ir vamzdynų priežiūros kaštai yra mažesni. Bet Vilniaus planus apsišildyti be rekordiškai brangių dujų gali sujaukti gamta, jeigu būtų labai šalta.
„Gali būti, kad dalį šio piko užgesins dujiniai įrenginiai. Ir kažkiek tai atsilieps sąskaitose. Bet tai tikrai jau nebebus dideli skaičiai“, – sakė „Baltpool“ prekybos vadovas.
Likusioje Lietuvoje šilumos brangimas aiškinamas brangstančiu biokuru. Ir pavyzdžiu čia pateikiamas Kaunas. Iki šiol Kaunas išsiskyrė maža šilumos kaina, nes daug biokuro katilinių, didelė konkurencija. Dabar biokuras du kartus brangesnis nei pernai.
„Pagrinde kol kas perka tik paskutiniam ketvirčiui, iki Naujųjų metų. Apie gerą trečdalį yra nusipirkę ir daugiau. Bet visi tikisi, kad gal dar nukris biokuro kainos, kurios buvo labai aukštos. Dabar toks kainų pikas. Tai nėra labai drąsu ir pirkti didelius kiekius į priekį“, – LNK sakė Šilumos tiekėjų asociacijos vadovas.
Biokuro rinkoje – nematyti procesai. Kainoms išaugus, labiau apsimoka biokurą gaminti iš kokybiškos medienos rąstų, ar net popieriaus žaliavos.
Bus ir daugiau keistenybių. Vilniuje, Perkūnkiemyje yra daugiabučių kvartalas, kurio gyventojai ankstesnėmis žiemomis už šildymą mokėjo bene mažiausiai Lietuvoje. Čia yra išskirtinai sumontuoti nuo miesto tinklų atskirti dujiniai katilai. Dabar, dujoms subrangus, šildymas šiame kvartale bus brangiausias Lietuvoje.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
