„Allianz Lietuva“ vadovė Grabinskė: apie tai, ko reikia norint tapti sėkmingu vadovu – vien mokytis iš kitų neužtenka

Jau 19 metų gyvybės draudimo įmonei vadovaujanti generalinė direktorė Asta Grabinskė bendrovės atstovų parengtame interviu pasakoja, kokį patirčių ir žinių bagažą reikia susikrauti, kad vadovo pozicija ir lyderystė būtų ne vienadienė, o ilgametė.

– Nuo pat karjeros pradžios dirbote finansų sektoriuje ir jau 19 metų vadovaujate gyvybės draudimo įmonei, kuri pavasarį pakeitė pavadinimą – „Aviva Lietuva“ tapo „Allianz“. Kokios yra 3 pagrindinės taisyklės, kuriomis kasdien vadovaujatės?

– Kalbant apie finansus, pagrindinis dalykas – suvokti tenkančią atsakomybę. Vis tik dirbame su žmonių patikėtais pinigais.

Antra taisyklė – nuolat sekti naujoves, daug domėtis ekonomikos, finansinių instrumentų kitimu. Tai intelektinis darbas.

Trečia taisyklė – prisiminti, jog tai yra darbas su žmonėmis ir žmonėms. Mūsų sektoriuje nėra gamybos mašinų, visas paslaugas sukuria mūsų specialistai. Tai multidisciplininės komandos intelekto produktas.

Tų taisyklių yra daugiau, tačiau, mano manymu, šios universalios ir kertinės.

– Esate dirbusi su išskirtinėmis asmenybėmis, viena jų – Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kokių vertingų pamokų išmokote iš tų, kuriuos laikėte lyderiais, autoritetais?

– Teko dirbti su nemažai iškilių asmenybių – nuo didelių tarptautinių organizacijų vadovų iki Lietuvos valstybės vadovų ir net pasisemti įkvėpimo iš ką tik pasaulį palikusios Jos Didenybės Karalienės Elžbietos II.

Per visą gyvenimą vadovui tenka mokytis iš daugelio žmonių, sutikti ne vieną autoritetą, į kurį norisi lygiuotis ir pranokti. Ne veltui sakoma – prastas karys, kuris nenori tapti generolu. Norint išmokti tam tikras pamokas, reikia atidžiai stebėti, kaip tie vadovai, į kuriuos norima lygiuotis, dirba, kokie jų prioritetai, taisyklės.

Esu pastebėjusi vieną bendrą mano autoritetų bruožą, tai – bendravimo paprastumas ir nuoširdumas. Noriu, jog ir su manimi bendraujantys žmonės jaustųsi lengvai, komfortiškai. Moderniam vakarietiškam vadovavimo stiliui svetima arogancija. Kitas svarbus vadovo rūpestis – užtikrinti, kad dirbantys kartu žmonės turėtų kur augti, kad matytų savo darbe prasmę.

Kalbant apie Prezidentę Dalią Grybauskaitę, iš jos mokiausi dinamikos darbuose, greito ir tvirto sprendimų priėmimo, gebėjimo valdyti situaciją, mikrovadybos atsisakymo, komunikacijos svarbos suvokimo. Mokiausi ir suminkštinti įtampas lengvu pajuokavimu pajutus, jog komandai to reikia. Tai, regis, paprasti dalykai, tačiau kasdieniame darbe jie be galo svarbūs, norint gero darbinio mikroklimato.

Mano kartos vadovai, išaugę dar toje sovietinėje aplinkoje, turėjo mokytis vakarietiškos komunikacijos principų ir kartais net perlipti per save komunikuojant atliktus gerus darbus, pasiekimus. Juk visuomet buvome mokomi gerus darbus daryti tyliai, nesigirti, tačiau šiuos dalykus reikia paskelbti. Jei visi tylėsime, niekas ir nežinos, kas vyksta gero, prasmingo, nebus teigiamo pavyzdžio.

Tiesa, manau, kad neužtenka tiesiog mokytis iš kitų. Norint tapti sėkmingu vadovu, sakyčiau, reikia sukaupti ir tam tikrą asmeninių patirčių, žinių kapitalą. Jauni vadovai daro daugiau klaidų, žinoma, stokoja patirties, tačiau jie gali darbui skirti daugiau energijos, nemigos naktų, drąsiau rizikuoja, o nutikus nesėkmei geba greitai atsitiesti ir judėti priekin. Tuo tarpu patyręs vadovas jau įvertina rizikas, numato į priekį ne vieną žingsnį, galiausiai, jaučia, kur reikia skirti daugiausia savo dėmesio ir neeikvoja jo ten, kur nebūtina. Nemažai atsakymų, pamokų ir žinojimo apie pasekmes toks vadovas jau yra sukaupęs per patirtį. Todėl negaliu sakyti, kad geras vadovas yra tik tam tikro amžiaus. Kaip matome, kiekviename etape yra pliusų.

– Yra kada nors kilusi mintis, kad jums – moteriai – siekiant karjeros teks daugiau dirbti, labiau įrodinėti savo vertę, nei tektų vyrui?

– Mums, moterims, tenka išaugti iš to „mergaitės“ stereotipo. Kažkada, dar dirbant Finansų ministerijoje, buvo epizodas, kai valstybės finansų sektoriuje buvo gana įtempta padėtis, atsistatydino nemažai aukštas pareigas užėmusių vadovų ir liko būrelis jaunų veiklių moterų. Tąkart vienas vadovas pasakė mums: „Na, mergaitės, ieškokite vadovo. Jums reikia direktoriaus“. Vėlesnė įvykių seka parodė, kad tos moterys, kurioms neva reikėjo direktoriaus, ir pačios puikiausiai susitvarkė: gebėjo vadovauti tiek ministerijos padaliniams, tiek dar atsakingesnėse pozicijose. Tiesiog reikėjo pramušti stiklo lubas.

Vis tik, laimė, praėjo tie laikai. Lyderis yra daugiau nei lytis ar amžius, kaip tik lyderis turi pašalinti tas stiklo lubas tiek savo komandai, tiek ir sau. Pastebiu, jog moterys mėgsta burtis į atskiras organizacijas, tačiau manau, kad kaip tik reikia siekti karjeros bendradarbiaujant su vyrais. Atsiriboti nereikia nei vieniems, nei kitiems. Be lyčių integracijos, bendros veiklos ir karjeros galimybės mažesnės.

– Kartais tarsi juokais, tarsi rimtai sakoma, jog vadovas turi deleguoti užduotis komandai – tai ir yra jo pagrindinis darbas. Kaip manote – tokia mintis atspindi vadovų darbą?

– Manyčiau, jog šis posakis arti tiesos. Pagrindinė vadovo užduotis yra formuoti komandą ir palaikyti ją darnią, funkcionuojančią, siekiančią bendro tikslo. Atkreipiu dėmesį, jog sakau „formuoti“, nes tai nėra baigtinis procesas. Tinkamai deleguoti darbus yra viena sunkiausių užduočių, nes būtent vadovas privalo užtikrinti ne tik tai, kad visos užduotys būtų atliktos laiku ir kokybiškai, bet ir paskirtos geriausiai tas užduotis galinčiam atlikti komandos nariui. Be to, svarbu siekti, kad duotoji užduotis dar ir populiariai sakant „vežtų“ žmogų, jis jaustųsi patenkintas savo darbu, būtų malonu dirbti.

Vadovas turi sugebėti ir palaikyti, ir patarti, jeigu reikia, patikrinti, ar procesai veikia sklandžiai. Reikia gebėti didelį tikslą suskirstyti į mažesnes užduotis, trumpesnes distancijas ir tuo pat metu visai komandai turi būti gera dirbti vieniems su kitais.

– Pastaraisiais metais nemažai verslų ir vadovų susidūrė tiek su pandeminiais, tiek su geopolitiniais, finansiniais iššūkiais. Kokie buvo didžiausi jūsų karjeros iššūkiai?

– Sunku išskirti. Ramaus laiko vadovai neturi beveik niekada, ypatingai didelėje tarptautinėje organizacijoje. Tikslai visada ambicingi, o užduotys nėra lengvai išsprendžiamos. Pavyzdžiui, akcininkai nori gerai, be klaidų veikiančios organizacijos, o žmonės nori turėti teisę suklysti, turėti vietos eksperimentuoti. Iššūkis yra visus tuos lūkesčius suderinti.

O dar būna netikėti išorės įvykiai: COVID-19 pandemija, geopolitiniai neramumai, ta pati infliacija, ekonominės krizės. Iššūkis, kai tenka permąstyti veiklos kryptį, darbo sąlygas pakeisti kardinaliai per kone parą tuo pat metu užtikrinant, kad dirbti būtų patogu ir procesai toliau vyktų sklandžiai. Per ekonomines krizes iššūkis tapti darbuotojams atrama, tačiau viskas įveikiama su stipria komanda.

– Dabar žmonės rečiau prisiriša ilgam laikui prie vienos darbovietės. Vis tik, virš 40 proc. žmonių jūsų įmonėje dirba ilgiau nei 5 metus. Kam reikia skirti ypatingą dėmesį, kad darbuotojai įmonėje dirbtų ir 10, ir 15 metų?

– Intrigos, įtampos žmones vargina ir didina norą keisti darbą. Kiekvienas turi ir savo teisingumo jausmą, ir jis darbe neturėtų būti pažeistas. Mano tikslas, kad kiekvienas mūsų įmonėje dirbantis žmogus jaustųsi realizuojantis save ir įvertintas kolegų bei vadovų.

Ilgiau dirbantys darbuotojai yra tarsi branduolys, o nauji žmonės atneša šviežio oro gūsį, padeda geriau suprasti, apie ką sukasi naujosios kartos darbo supratimas, ko jie tikisi iš darbdavio ir kokius karjeros tikslus kelia patys sau.

Kai vadovai ir darbuotojai vieni su kitais elgiasi sąžiningai ir nuoširdžiai, bendrystė ir noras tikslo siekti kartu išlaiko žmones viename kumštyje ilgą laiką.

Pabaikite sakinį:

Geriausias laisvalaikis man yra... judėjimas gamtoje: vaikščiojimas po mišką, dviratis, riedučiai, irklentės, slidinėjimas.
Neįsivaizduoju savo gyvenimo be... brangių žmonių ir bendraminčių.
Profesiniu požiūriu labiausiai atmintin įstrigusi knyga – Marcus Buckingham and Curt Coffman „First, Break All the Rules: What the World's Greatest Managers Do Differently“.
Jei negalėčiau gyventi Lietuvoje... rinkčiausi gyventi bet kurioje demokratinėje šalyje, kur gerbiamos žmogaus teisės ir įstatymai. Manau, žmogui geriausia yra savo šalyje, o jeigu išvykstame, geriausia ten, kur artimi žmonės ir mėgstamas darbas.
Geras vadovas lyderis... turi turėti tvirtą stuburą, gerą galvą ir jautrią širdį.

Šis straipsnis yra specialaus „Delfi Karjera“ projekto ciklo „Interviu su vadovu“ dalis. Ciklas skirtas skaitytoją supažindinti su įvairių įmonių lyderiais, atskleisti juos kaip asmenybes. Ankstesnį ciklo straipsnį galite perskaityti ČIA.