Paramos laukė daugiau nei 3 mėnesius
Socialiniuose tinkluose ir Lietuvos žiniasklaidoje pasirodo istorijų, kuriose gyventojai pasakoja praradę ne tik išsirinktą būstą, bet ir jo rezervacijos mokestį. Buto ar namo pardavėjai nesulaukia, kol pirkėjas gaus atsaką dėl galimybių jam gauti subsidiją pirmam būstui, arba pats pirkėjas atsisako sandorio, sulaukęs žinios, kad pinigų pirmojo būsto įsigijimo paramoms nebeliko. Tokiu atveju pirkėjas praranda rezervacijos mokestį, o dažnai ir nuomos pinigus.
Štai dienraščiui „Sekundė“ panevėžietė Kristina pasakojo, kad ji su vyru dar pernai ėmė dairytis nuosavo būsto. Vasaros pradžioje jauni žmonės užpildė visus reikalingus dokumentus paramai gauti ir sulaukė pažado, kad jų eilė ateis per ne daugiau kaip tris mėnesius. Dienraščiui pašnekovė sakė, kad tinkamą būstą šeima rado, sumokėjo 1000 eurų avansą, o būsto savininkai sutiko visos reikiamos sumos laukti iki trijų mėnesių. Dabar gi šeima atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje: paramos rugsėjo mėnesį nėra, o ir pardavėjas grasina nutraukti sutartį, kas reikštų, kad šeima liktų ir be sumokėto avanso, ir be buto. Kad neprarastų išsirinkto būsto, su pardavėju jiems pavyko susitarti. Kol jis lauks pinigų, šeima kas mėnesį mokės nuomos mokestį – po 200 eurų, nors įsikelti ir negalės.
Šeima sako, kad kreipėsi į savivaldybės socialinį skyrių ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, tačiau abiejose institucijose ji gavusi skirtingus atsakymus: vieni teigia, kad pinigai bus skirti rugsėjį, kiti – kad patys nežino kada arba kad lėšų šiems metams nebėra. Visą straipsnį galite skaitykite ČIA.
Skyrė papildomų lėšų
Norinčių gauti paramą pirmajam būstui tik daugėja. Ypač pastaraisiais metais, kai NT kainos ėmė sparčiai kilti ir daliai gyventojų tapo nebeįkandamos. Tad, kaip rugsėjo pradžioje dienraštį „Sekundė“ informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyrius, šiemet paramai jaunoms šeimoms įsigyti pirmąjį būstą buvo skirta 20 mln. eurų ir visi šie pinigai jau panaudoti, tačiau Vyriausybė svarsto skirti papildomų lėšų paramai pratęsti. Jau rugsėjo pabaigoje ministerijos atstovai „Delfi būstas“ redakciją informavo, kad Vyriausybės rugsėjo 14 d. sprendimu, skirtas papildomas finansavimas 4 mln. eurų. Taip pat redakcijai pateiktame atsakyme buvo teigiama, kad ir ne visi minėti 20 mln. eurų yra panaudoti subsidijoms – nuo metų pradžios iki rugsėjo mėnesio subsidijoms mokėti panaudota 19 mln. Eur.
„Pažymėtina, kad šeimų, laukiančių finansinės paskatos, eilė yra kintanti ir šeimos, laukiančios finansinės paskatos eilėje, gali tikėtis pažymos išdavimo tais atvejais, kai šeimos, gavusios pažymas, dėl įvairių priežasčių finansine paskata nepasinaudoja“, – pabrėžiama komentare.
Subsidijas gali gauti tik jaunos šeimos, kurios atitinka tam tikrus kriterijus. Šeima turi būti susituokusi, sutuoktiniai turi būti ne vyresni nei 36 metų ir jų išsirinktas būstas turi būti regione – mieste, kaime ar pan., kuris patenka į subsidijuojamų vietovių sąrašą. Jį ir kitus reikalavimus galite rasti ČIA.
„Šiemet finansinę paskatą jau gavo 1331 jauna šeima, nusprendusios įsigyti būstą ir įsikurti šalies regionuose, dar 404 jaunos šeimos gavo papildomą subsidiją, padidėjus šeimoje auginamų vaikų skaičiui. Jaunų šeimų, gavusių finansinę paskatą skaičius, kasmet auga: 2018 m. finansinę paskatą gavo 116 jaunų šeimų, 2019 m. – 820 jaunų šeimų, 2020 m. – 1202 jaunos šeimos, 2021 m. tokia finansine paskata pasinaudojo 1580 jaunų šeimų. Per visą šį laikotarpį dar 664 jaunoms šeimoms išmokėtos papildomos subsidijos“, – skaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Už riziką prarasti rezervacijos mokestį atsakingi patys pirkėjai
Šiemet kilus šaršalui dėl šeimų, kurios taip ir nesulaukė paramos, imta kelti klausimą, ar gyventojai yra informuojami, jei visos metams skirtos paramos pirmajam būstui lėšos būna išmokėtos. Ministerija komentare tikina, kad finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymas aiškiai numato, jog pažyma, patvirtinanti jaunos šeimos teisę į finansinę paskatą, neišduodama, jeigu yra panaudoti visi tų metų valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms teikti. Tais atvejais, kai savivaldybės administracija atsisako išduoti pažymą jaunai šeimai, nes yra panaudoti visi tų metų valstybės biudžeto asignavimai finansinei paskatai teikti, jauna šeima pagal prašymo užregistravimo savivaldybės administracijoje datą ir laiką įrašoma į jaunų šeimų, laukiančių finansinės paskatos, sąrašą. Kitaip tariant, šeima turi galimybę laukti, kol valstybė ir vėl skirs pinigų subsidijoms.
„Apie tai šeimos taip pat tiesiogiai informuojamos informaciniu pranešimu (jeigu prašymas pateiktas per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS), informaciniame pranešime nurodomas prašymo eilės numeris, kurį galima nuolat stebėti prisijungus prie SPIS). Informacija skelbiama ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos tinklapyje“, – rašoma atsakyme.
Tiesa, bėda ta, kad prieš pateikdama prašymą dėl būsto subsidijos, šeima turi jį susirasti, o dažniausiai pardavėjui neužtenka tik žodinio susitarimo – jis prašo rezervacijos mokesčio. Ministerija sako, kad atsižvelgiant į minėtą viešai prieinamą informaciją ir į tai, kad valstybės biudžeto lėšų gali nepakakti visoms šeimoms, siekiančioms pasinaudoti finansine paskata, šeimos turėtų atitinkamai įvertinti riziką dėl avanso mokėjimo.
„Taip pat svarbu paminėti, kad, jeigu pateikus prašymą dėl teisės į finansinę paskatą patvirtinimo, pažyma nebūtų išduota šiais metais dėl lėšų trūkumo, teisė į finansinę paskatą išliktų net ir tuo atveju, jeigu, pvz., vienam iš sutuoktinių ar abiem sutuoktiniams sukaktų 36 metai arba teritorija, kurioje planuojama įsigyti būstą, kitais metais nebepatektų į finansuojamų teritorijų sąrašą“, – teigiama atsakyme.
Apie paramos dydžio kėlimą negalvojama
Ar kitais metais planuojama skirti lėšų pirmojo būsto jaunoms šeimoms subsidijoms ir jei taip, kiek, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu, bus aišku galutinai paruošus kitų metų valstybės biudžetą.
„Finansinė paskata jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, yra tęstinė, nuo 2018 m rugsėjo mėn. galiojanti priemonė, todėl lėšos jos įgyvendinimui planuojamos kasmet. Šiuo metu yra projektuojamas ateinančių metų valstybės biudžetas“, – teigiama atsakyme.
Valstybės subsidija pirmam būstui, esant tokiai sudėtingai situacijai NT rinkoje ir mąžtant būsto įperkamumui, yra labai reikalinga. Tiesa, išaugus NT kainoms, kol kas didinti finansavimo finansinei paskatai neplanuojama. Jeigu į finansinę paskatą pretenduojančių jaunų šeimų pajamos yra nepakankamos, jos gali pretenduoti į paramą būstui įsigyti pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą. Pastaraisiais metais jaunos šeimos labiau linkusios įsigyti individualius namus, tačiau, pasak ministerijos atstovų, skirtumas nėra žymus.
Kad paramos pirmojo būsto įsigijimui didinti nereiktų, teigia ir NT ekspertas, NT bendrovės „Reala“ vadovaujantis partneris Antanas Kišūnas sako, kad subsidijos dydžio kėlimas turėtų pasekmių NT rinkai.
„Padidinus subsidijos dydį turbūt reiktų keisti ir kitus atrankos kriterijus, dar labiau mažinti potencialiai galinčių gauti paramą skaičių. Žinoma, visuomet norisi, kad būtų geriau pirkėjams, todėl didinti subsidiją ir plėsti teritoriją, kurioje ji galima, būtų labai gerai, tačiau klausimas, ar tai neprisidėtų prie NT kainų kilimo. Nes pirkėjų kiekis didėja. Tai sakyčiau, kad viskas yra gana gerai subalansuota, tik pasiūla per maža ir pardavėjai nenori laukti, kol pirkėjas gaus atsakymą. Tie patys pirkėjai negali tiek laukti, o jeigu pardavėjas atsisako, tuomet žmonės praranda rezervacijos mokestį“, – pabrėžia A. Kišūnas.
Jis tęsia, kad pastarąjį pusmetį problemų dėl institucijų delsimo pateikti atsakymą apie galimybę gauti būsto subsidiją padaugėjo.
„Pirkėjai ir pardavėjai nesulaukia atsakymų dėl subsidijos. Labai ilgai reikia laukti atsakymo ir pardavėjas tiek laiko nenori laukti. Rinkoje kainos keitėsi kas savaitę ir pardavėjui laukti nebuvo naudinga“, – paaiškina pašnekovas.
Subsidijos – šansas įsigyti nuosavus namus
NT ekspertas sako, kad nors būsto subsidijos – labai reikalingos jaunoms šeimoms, sistemoje yra ir spragų. Pavyzdžiui, jo teigimu, reiktų kelti į paramą galinčių pretenduoti šeimų amžių.
„Jau reiktų keisti sąvoką, kas yra jauna šeima. Pavyzdžiui, jauna šeima laikoma iki 36 metų. Bet šiandienėje visuomenėje šeima sukuriama vis vėliau, todėl, sakyčiau, kad tą metų kartelę reiktų kelti. Taip pat šiuo metu žmonės būsto atsiremia į pasiūlos trūkumą. Paramą jie gal ir gautų, bet nėra, ką pirkti. Ir mes kalbame ne apie Vilnių, kuriame subsidijos pirmam būstui nedalijamos. Mes žiūrime į regionus, kurie yra tame paramos žemėlapyje. Nepaisant to, kad pasirinkimo juose yra mažai, NT kainos vis tik visoje Lietuvoje yra pakilusios, todėl šie du veiksniai pirkėją varžo. Gali būti ir taip, kad, pavyzdžiui, pirkėjas randa sau tinkamą būstą už adekvačią kainą, tačiau tas būstas yra mieste, kuris nepatenka į subsidijuojamų miestų sąrašą“, – iššūkius vardija A. Kišūnas.
Kita vertus, NT eksperto teigimu, šiandienė situacija NT rinkoje būsto pirkėjams gali nešti ir džiugesnę žinią: mąžtanti būsto paklausa, keliamos palūkanos NT rinkos svarstykles kainų prasme sveria pirkėjų pusėn. Tačiau tos pačios priežastys lemia ir mažėjančias pirkėjų galimybes tą būstą įsigyti. Tikėtina, kad mažesni pirkėjų srautai ir pardavėjus privers būti lankstesnius. Abiem pusėms gali būti naudinga preliminariu sandoriu fiksuoti NT kainą ir laukti atsako dėl subsidijos. Tad pirmojo būsto įsigijimui dalijamos subsidijos jaunoms šeimoms gali tapti vieninteliu šansu šiuo laikotarpiu įsigyti nuosavus namus.
