„Labai raginčiau Seimo narius nesvarstyti tų pasiūlymų, kurie, tiesą sakant, nieko nesprendžia, todėl, kad problemos mastas yra visiškai kitoks“, – iš Seimo tribūnos pareiškė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė paprašė atkreipti dėmesį, kad opozicijos inicijuojamos PVM lengvatos elektros ir dujų vartotojų padėties praktiškai nepagerina, nes valstybė, pasak jos, jau riboja šių energijos išteklių kainas kur kas didesniu mastu, nei siekia PVM dydis.
Vyriausybės vadovės pateiktais skaičiavimais, reali elektros energijos kaina antrąjį šių metų pusmetį siekia 46 ct/ kWh, o Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) nustatyta kaina 33 ct/ kWh. Tuo metu vartotojas dėl valstybės taikomos 9 ct kompensacijos šiuo metu realiai moka 24 ct/kWh kainą.
„Šiandien valstybės taikoma kompensacija elektros kainoms yra didesnė, už bet kokį pridėtinės vertės mokestį, koks egzistuoja gamtoje. Todėl, kad kompensuojama nuo realios kainos praktiškai pusė. O nuo tos kainos, kuri yra nustatyta VERT, kompensuojama 30 proc. Tai yra tikrai daugiau už bet kokį PVM“, – Seimo nariams paaiškino ji.
Tuo metu VERT nustatyta šildymui naudojamų kaina siekia 3,21 eur, o vartotojo mokama kaina šiuo metu sudaro 77 ct, kadangi likusią dalį kompensuoja valstybė.
Premjerės vertinimu, vienintelė PVM lengvata, kurios naudą dar gali pajausti vartotojai – lengvata centralizuotai teikiamai šilumai, kurią siūlo pratęsti Vyriausybė.
„Šildymas yra unikali paslauga ta prasme, kad kainos per visą šalį skiriasi, skirtingose savivaldybėse yra skirtingi ūkiai, kuro kompozicijos. Dėl to vienintelė horizontali priemonė yra pridėtinės vertės mokestis. O elektros ir dujų kainos yra nustatomos reguliuotojo. Todėl čia valstybė gali padaryti daugiau ir čia ji daro daugiau, negu visuose pasiūlymuose, kurie būtų svarstomi“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Vyriausybės teiktomis pataisomis siūloma užtikrinti, kad gyventojams už centralizuotą šilumą nereikėtų mokėti standartinio 9 proc. PVM tarifo, atitinkamą sumą kompensuojant šilumos tiekėjams iš valstybės biudžeto. Kitaip tariant, valstybės kompensaciją gavęs tiekėjas, galutinėje sąskaitoje vartotojui neskaičiuotų PVM.
Finansų ministerijos skaičiavimais, ateinantį šildymo sezoną dėl to biudžetas netektų apie 54 mln. eurų, o dar kitą – apie 57 mln. eurų, jei energijos kainos jo metu išliks tokios pat kaip 2023 m. pirmąjį pusmetį.
Analogiška PVM lengvata atgaline data buvo pritaikyta nuo 2022 m. sausio 1 d. iki balandžio 30 d., po to, kai kovo viduryje ypatingos skubos tvarka Seime priimtos atitinkamos Vyriausybės inicijuotos įstatymo pataisos.
Seimo opozicija ne kartą teikė projektus sumažinti PVM ir kitoms kuro rūšims, tačiau jie būdavo atmetami. Panašūs siūlymai parlamentui bus teikiami vakarinėje ketvirtadienio Seimo sesijoje.
