„Politine, strategine prasme mes jau čia galime vertinti daug plačiau (...). V. Putino prasme, V. Putino kaip lyderio, vadovaujančio visam režimui prasme, tai yra akivaizdus pralaimėjimas“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė Kęstutis Budrys.
„Jis prieš save turi tiktai blogus sprendimus arba šaliai, arba jam kaip lyderiui. Tai geriausias sprendimas šaliai būtų fiksuoti, kad šitoj situacijoj neperkas Ukrainos gynybos, neatlaikys Ukrainos spaudimo, reikėtų tartis dėl kažkokių sąlygų, kaip ramiai išeiti iš valstybės. Jam kaip lyderiui tai reikštu pabaigą“, – pridūrė jis.
Pasak patarėjo, Rusija patiria problemas susijusias su personalo skaičiumi ir nėra tikėtina, jog dalinė mobilizacija jas išspręs.
„Karine prasme yra sprendžiama problema iš Rusijos pusės kuo pakeisti pavargusi personalą, prarastą personalą, žuvusius karius ir tą personalą, kuris planuoja išvykti pasibaigus sutartims“, – teigė jis.
Anot V. Putino, trečiadienį prasidėsiantis šaukimas taikomas atsargos kariams, pirmiausia – turintiems patirties. Rusija tikisi mobilizuoti apie 300 tūkst. žmonių.
„Kad tai lies tik tai tarnavusius žmones, kad eina kalba tik tai apie rezervo karių pašaukimą pagal reakciją panašu, kad niekas tuo netiki, netiki tuo apibrėžtu 300 tūkst. skaičiumi (...). Gyventojai sako, kad tikėtina, jog šita mobilizacija jums nepavyks“, – nurodė K. Budrys.
Reaguodama į mobilizaciją, Lietuva pakėlė kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų budrumo lygį, kitą savaitę dėl to šaukiama prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba.
„Karas tęsiasi, regiono saugumo situaciją bus įtempta dar kurį laiką. Karas vyksta Europoje, karas vyksta visai šalia mūsų ir mes turime dvi valstybės agresores šalia mūsų sienos“, – radijui teigė patarėjas.
Pasak K. Budrio, Rusija signalizuoja, jog neketina sustoti vykdyti karinių veiksmų todėl Lietuva ir sąjungininkai turi toliau užtikrinti paramos tiekimą Ukrainai.