Kaminai Lietuvoje dar rūksta lėtai, tačiau Europoje nereikėjo laukti ir žiemos. Žmonės jau išėjo į gatves ir protestuoja prieš kylančias energijos kainas. Britanijoje – raginimai užsimerkti ir nežiūrėti į naujas sąskaitas, o italai jas jau degina.
„Kiekvienas galime pasitaupyti ir kažkaip pagalvoti, kaip visą šią visuomeninę naštą solidariai pasidalinti. Planuoju finansus, kiek į savaitę galiu išleisti, meniu sudarau tam, kad nebūtų greitų nuėjimų ir pavalgymų.
Natūraliai, skaičiuoju. Šildymo dar nėra, bet skaičiuoju, moku į priekį tam, kad kai ateis, turiu tam tikrą rezervą. Pirma sąskaita, tikėtina, nebus tokia šokiruojanti“, – sakė viena praeivė.
„Iš ko taupyti, nėra iš ko taupyti“, – sakė vyras.
„Visą laiką viską išjungiu. Dabar esu iš Šiaulių atvažiavusi į Vilnių, tai daugmaž viską išjungusi esu. Nėra taip, kad švaistyčiausi energija“, – sakė moteris.
„Padidėjo turbūt keturis ar penkis kartus. Paskutinė, kurią gavome, buvo apie 500 eurų. Galbūt saulės elektrinė yra išeitis, nors kiek žiūrėjau, kainos irgi mažėja“, – sakė vyras.
„Aš gyvenu bendrabutyje, jo kaina nepadidėjo, tai asmeniškai manęs nepalietė, bet grįžus namo, aišku, jaučiasi tėvams tos kainos. Mano tėvai gan taupūs, mama visada sakydavo „nepalik šviesos“ ir pan. Tai manau, dabar dar dažniau sako, tikrai stengiasi taupyti“, – sakė mergina.
Kaip elgiasi lietuviai atskleidžia naujausias tyrimas, tik pusė šalies gyventojų riboja savo kasdienes išlaidas, kai pandemijos pradžioje tai darė 63 proc. gyventojų.
„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė sakė, kad turbūt žmonės dar veikia vasara.
„Dar nematėme padidėjusių išlaidų, dar yra laiko tam pasiruošti. 45 proc. jau ėmėsi peržiūrėti, planuoti savo išlaidas. Tai yra nemažai. Aišku, pandemijos pradžioje santaupų neturėjome tiek, nelabai žinojome, kaip vystysis ekonomika. Galbūt dabar esame labiau pasiruošę, jau įpratę dorotis su tokiomis krizėmis“, – sakė ji.
J. Cvilikienė dar pastebėjo, kad žmonės renkasi pigesnius prekės ženklus, atsisako nebūtinų pirkinių.
„Žmonės patys daro tai, kam seniau samdydavo kitus. Kaip karantino metu atrasime savo gebėjimus remontuoti, dažyti. Taip pat atsisako planų įsigyti brangesnius pirkinius, kuriems anksčiau buvo nutarę skirti daugiau pinigų“, – sakė ji.
„Swedbank“ finansų instituto vadovė taip pat pastebėjo, kad net 60 proc. vokiečių dabar visas savo pajamas skiria tiesiog padengti įsipareigojimams, mokesčiams, kitoms kasdienėms reikmėms.
„Šis laikotarpis, kurio dabar sulauksime, apie pusė metų, daugeliui namų ūkių bus toks, kad ne tik pajamos padengs išlaidas, bet ir teks kažkiek naudoti santaupų. Susitaupyti kažkam pavyks – tiems, kurių pajamos didelės. Bet daugeliui gali tekti pajudinti santaupas. Tiems, kas jų neturi dabar jau nebėra kur trauktis, reikėtų pradėti atsidėti“, – sakė ji.
J. Cvilikienė pridūrė, kad didžioji dalis netaupančių gyventojų yra jaunimas.
„Gali būti, kad jiems tas jaunatviškas maksimalizmas padeda kvėpuoti vasarišku oru ir ne taip jie suvokia, jaučia (nes gyvena su tėvais) tą didelę finansinę naštą, kuri visiems bus šį rudenį ar žiemą“, – sakė ji.
Čia galite pažiūrėti LNK video:
