Pirmadienį radijo laidoje „Įvykiai ir komentarai“ pašnekovai aptarė, kaip su neapibrėžta padėtimi ekonomikoje tvarkosi tiek Europa, tiek Lietuva, ko iš valdžios tikisi visuomenė.
Vakarai, pasak S. Gudavičiaus, kiek pavargo remti Ukrainą ir artėjant šaltajam sezonui ėmė mąstyti pragmatiškiau. Bet mes to esą negalime sau leisti.
„Vakarai po truputį pradeda pavargti nuo tų vertybių, nuo vertybių laikymosi, nuo paramos kovai su agresyviu Kremliumi. Šioje vietoje gali rastis net ne pavieniai šūksniai iš vieno, kito verslininko ar paprasto gyventojo, ką mes čia pasieksime, jeigu tik remsime Ukrainą, bet negausime „papigiai“ elektros“, – „Žinių radijo“ laidoje „Įvykiai ir komentarai“ kalbėjo žurnalistas.
Gudavičius: kitas taikinys – mes
Bet, jo įsitikinimu, minėtos problemos yra išsprendžiamos.
„Verslas yra sukaupęs šiokių tokių atsargų per pastaruosius kelerius metus, o ir žmonėms per pastaruosius kelerius metus pajamos buvo didinamos daugiau nei [augo] infliacija.
Dabartinė infliacija yra šiek tiek laikinas dalykas, galbūt jau rugsėjį pradėsime matyti važiavimą žemyn. Todėl galvoti apie kompensacijas, subsidijas, dotacijas tikrai reikia tiek žmonėms, pirmiausia, palaikant vartotojų lygmenį, galbūt ir daliai verslo arba visam verslui. Bet dėl to atsisakyti savo vertybių ir pradėti draugauti su agresyviais Rytais, man atrodo, to nenorėtų niekas, nes kiti taikiniai esame mes“, – kalbėjo S. Gudavičius.
Jis pažymėjo, kad ne tik Lietuva, bet ir Europa tik dabar pradėjo galvoti apie pagalbą žmonėms dėl augančių energijos kainų.
„Ir Europa tik dabar žengė tuos žingsnius ieškodama kelių, kaip kompensuoti, amortizuoti nūdienos iššūkius, kurie kyla. Neapibrėžtumas iš tikrųjų yra labai didelis <...>. Ir šis neapibrėžtumas sujaukia protus ir politikų, ir paprastų žmonių. Neapibrėžtumas neleidžia aiškiai sudėlioti akcentų, vietų, kur reikia nukreipti tikslines kompensacijas ir tai labai apsunkina Vyriausybės darbą“, – sakė S. Gudavičius.
Jo įsitikinimu, būtų nesąžininga šioje situacijoje, kai ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje jaučiamas neapibrėžtumas ekonomikoje, reikšti nepasitikėjimą premjere ar visu ministrų kabinetu.
Teigia, kad plano nereikėtų tikėtis
Su tuo, kad sunku prognozuoti ateitį, sutiko ir laidoje dalyvavusi Klaipėdos universiteto politologė G. Burbulytė-Tsiskarishvili. Dėl to, pasak jos, valdžia negali pateikti aiškų, konkrečių, detalių vykdomųjų planų.
„Mes galime matyti daugiau gaires, daugiau rekomendacijas. Veikimas vyksta pagal situaciją <...>. [Plano] negali net būti“, – teigė politologė.
Tiesa, su komunikacija dabartiniai valdžiai, anot jos, sekasi ne kaip.
„Vadovėlinė, klasikinė tiesa. Viešojo valdymo tyrėjai yra seniai nustatę, kad blogiausia arba sunkiausia situacija komunikacine prasme būna, kada valdo taip vadinama profesionalų valdžia. <...> Šiaip valdžioj turi būti politikai, mokantys laviruoti, girdėti, klausyti, atsižvelgti, parodyti empatiškumo, kada jo reikia, ar nerodyti, kada jo nereikia. Profesionalas, mes puikiai suprantam, kad to empatiškumo daug neparodys“, – komentavo G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Ji sakė jau nebeturinti vilties, kad šioje kadencijoje komunikacinės problemos bus išspręstos.
Energetikos ministras Dainius Kreivys, S. Gudavičiaus nuomone, „neparodo esąs geras politikas komunikacine prasme“.
„Neišgirstame mes iš jo bent kiek aiškesnio atsakymo į klausimą, kad taip, padėsime, taip sudėliosime viską į lentynėles, taip, viskas bus. Nežinau, ar dėl to, kad pats ministras Kreivys nemoka to pasakyti, ar <...> tiesiog elementariausiai nežino, visiškai nežino ir nesupranta, kaip tas problemas spręsti. Būtent tai ir sukelia daugiausia klausimų tiek žmonėms, tiek analitikams, stebintiems situaciją“, – pažymėjo žurnalistas.
Stokoja prezidento ir ministro vieningo veikimo
G. Burbulytė-Tsiskarishvili kėlė klausimą, ar ministras D. Kreivys dirba su viešųjų ryšių specialistais, nes pastarieji jo interviu, kai vartojami tokie žodžiai kaip „centukai“, anot jos, kai kuriuos galėjo įžeisti.
„Dabar Europoje vyksta susirinkimai. Labai norėtųsi matyti vieningą ministro, kuris vyksta į Europos Sąjungą, ir prezidento, kuris tuoj pat vyks į Europos Sąjungą, bloką. Mes šitoje vietoje nematome didelės vienybės. Gal ji ir yra, gal sutampa jų požiūriai, bet kaip tai ištransliuojama, nes klausimai spręsis Europos Sąjungoje“, – teigė politologė.
