Ir jeigu dabar ruošiatės rašyti komentarą, kad „gražus“ tikrai nėra ta automobilio savybė, kuri turėtų rūpėti pirmiausia, noriu jus nuraminti: dizainą akcentuoja kone visi šio modelio apžvalgininkai, „gražuoliuku“ jį vadina ir įprastai ganėtinai techniškai į automobilius žvelgiantys „Auto Bild“ ekspertai. Galiausiai šiandien, kai iš esmės blogų automobilių nebeliko (na, liko, tik jie nepasiekia Europos rinkos dėl įvairiausių saugumo, sertifikavimo, atitikties reikalavimų ir kitų dalykų), išvaizda yra bene pirmasis elementas, kurį pastebi naujo automobilio pirkėjas, o tik tuomet prasideda analizė, apimanti skaičius ir techninius parametrus. Ir, nepaisant visko, galutinis sprendimas, ką pirkti, priimamas subjektyviai: tebūnie geriausių techninių parametrų modelis, bet jei jis „nelimpa“, greičiausiai tokiu važinėti teks tik darbe, kur skaičiai „Excel“ lentelėje yra pagrindinis argumentas.
Modelis, prie kurio vairo sėdau, siūlomas pačių įvairiausių versijų. Pavyzdžiui, netgi su 6 laipsnių mechanine pavarų dėže ir 110-130 AG benzininiu arba 131 AG dyzeliniu varikliais. Tokios versijos, beje, ir pačios pigiausios: benzinu varomas modelis kainuoja kiek daugiau nei 23 tūkst. eurų, o dyzelinu – apie 26 tūkst. eurų. Vertinantys patogumą greičiausiai rinksis benzininio ar dyzelinio variklio versiją su 8 laipsnių automatine pavarų dėže, o aš sėdau prie 225 AG turinčio įkraunamo hibridinio modelio (beje, yra versija ir su 180 AG). Beje, kalbant apie automobilio įrangą, siūlomi penki skirtingi šios variantai: nuo žemiausio lygmens „Active Pack“ iki geriausiai įrengto „GT Pack“.
Kas naujo?
Taigi, 308 modelis yra nuolatinis segmento etalonu vadinamo „Volkswagen Golf“ konkurentas. Dar prieš kelerius metus sustačius šiuos du modelius į dvikovą, neretai laimėdavo Vokietijos inžinierių gaminys, tačiau dabar bandant atrasti nugalėtoją tektų gerokai pasukti galvą: „Peugeot 308“ nuo konvejerio nuridentas kaip reikiant pasiruošus galimoms akistatoms.
Pirmiausia – naujas dizainas. Automobilis atrodo itin moderniai, proporcingai, išlaikyti visi „Peugeot“ būdingi stiliaus elementai, leidžiantys šį modelį atskirti minioje kitų. Dėmesį atkreipia ir priekinė dalis, kuri dėl milžiniškų grotelių, „liūto ilčių“, naujo bendrovės logotipo atrodo itin „raumeningai“, ir užpakalinė, kurios pagrindiniu akcentu tapo ilga, nuo vieno krašto iki kito nusitęsusi juosta su užpakaliniais žibintais kraštuose. Beje, nors vizualiai dėl gausybės horizontalių linijų modelis atrodo platesnis nei jo pirmtakas, automobilio plotis liko toks pats, tačiau kėbulas pailgėjo 10 cm, pažemėjo 2 cm.
Absoliučiai naujas ir interjeras. Kuriant apdailą suderintos įvairiausios medžiagos, pradedant „Alcantara“ ir oda, baigiant tekstūrą turinčiais puošnaus plastiko elementais. Priešais vairuotojo akis – vienas gražesnių rinkoje (mano asmenine nuomone) trimatis prietaisų skydelis. Sluoksniais pateikiama informacija atrodo ypač skoningai. Centre – naujas multimedijai skirtas ekranas, kurį valdyti dabar galima ir pasitelkus kelių pirštų kombinacijas (pavyzdžiui, bakstelėjus ekraną trimis pirštais, iš bet kurio meniu grįžtama į „namų“ langą).
Po ekranu – dvi mygtukų eilės. Viena – fizinių, kurie leidžia pasiekti reikalingiausias funkcijas, tokias kaip klimato kontrolė, paprastai ir greitai. Antra – taktilinių, skaitmeninių, programuojamų „iToggles“ mygtukų. Čia pats vairuotojas gali nusistatyti, ką nori matyti. Ir, kas geriausia, naudojant šiuos mygtukus galima labai greitai patekti į įvairius submeniu. Pavyzdžiui, reikia ne šiaip bendro „Garso“ meniu, bet galimybės koreguoti garso skambėjimo salone balansą. Palaikote pirštą ilgėliau ir – štai, mygtukas šiam konkrečiam meniu punktui jau yra.
Kas naujo dar? Ogi „mygtukais“ praturtėjęs vairas. Čia atsirado pastovaus greičio palaikymo sistemos valdikliai. Tiesa, dėl to, pavyzdžiui, norint pakeisti prietaisų skydelio rodmenis, reikės spustelėti valytuvų rankenėlės gale įtaisytą mygtuką. Be šių naujovių, smarkiai pagerėjo ir kamerų perduodamo vaizdo raiška ir ryškis.
Interjeras
Į bandymus leidžiuosi taip, kaip ir priklausytų šio tipo – keturdurio hečbeko – segmento pirkėjui: trise – du suaugę ir vienas kūdikis bei jam priklausantys atributai.
Pirmiausia pastebiu tai, kad jeigu vienas iš suaugusiųjų aukštaūgis, teks imtis kompromiso ir priekines sėdynes stumtelėti taip, kad arba gale neliks vietos, arba sėdėti priekyje bus ganėtinai nepatogu. Viskas dėl to, kad jeigu priekyje galima įsitaisyti itin patogiai, o tai, kiek atstumti tolyn nuo vairo galima vairuotojo sėdynę, maloniai nustebina, ant užpakalinių sėdynių aukštiems žmonėms ankšta – trūksta vietos keliams.
Išsprendus sėdynių konfigūracijos rūpestį, daugiau klausimų nebėra. Ir gale, ir priekyje patogiai prisitvirtina vaikiška automobilinė kėdutė, o elektra valdomas stiklinis stoglangis, kainuojantis papildomai beveik 1200 eurų, tampa puikiu šviesos šaltiniu salone. Vairuotojo ir keleivio vietoje itin patogu tai, kad sėdynes galima nuleisti itin žemai – tokia sėdėsena suteikia stabilumo jausmą, rodos, kad automobilis apglėbia. Be to, žemai įtaisytas nedidelis, „Peugeot“ būdingas, vairas leidžia prie vairo įsitaisyti itin komfortiškai.
Praverčia ir ganėtinai talpi bagažinė. Tiesa, įprastą vidaus degimo variklį turinti versija bagažinę turi didesnę net 50 litrų, hibridinio modelio bagažinės talpa nenulenkus užpakalinės eilės sėdynių siekia 361 litrą. Jeigu tiek neužtenka, tuomet vertėtų žvalgytis į SW raidėmis pažymėtą modelio versiją – 308 universalo kėbulu.
Kaip važiuoja?
Po hibridinės versijos kapotu – 1,6 l benzininis variklis, suporuotas su elektros motoru. Bendra sistemos galia siekia 225 AG, o maksimalus sukimo momentas – 360 Nm. Į ratus galia perduodama per 8 laipsnių automatinę pavarų dėžę. Dalį bagažinės tūrio „suvalgo“ iš tinklo įkraunamo hibrido baterija, kurios talpa – 12,4 kWh. Deklaruojama, kad elektra toks modelis gali nuvažiuoti iki 60 km (energijos sąnaudos 100 km – 15,7 kWh).
Labiausiai nustebinti gali tai, ką „Peugeot“ deklaruoja savo techniniais duomenimis: 100 km šiuo modeliu galima nuvažiuoti su 1,2 l degalų. Kodėl? Mat vienu metu veikia dvi sistemos: ir įprasta vidaus degimo variklio, ir elektros variklio. Ir panašu, kad toks sprendimas šiandien yra vienas efektyviausių. Bent taip sako ekspertai ir tuo teko įsitikinti pačiai: jei automobilis naudojamas tik mieste ar nedideliais atstumais, jei yra galimybė kasdien stabtelėti prie rozetės, tuomet apie 40 litrų benzino bako papildymą galit iš esmės pamiršti. Žinoma, greičiausiai tam, kad pasiektumėte WLTP testų metu išgautą standartą – 60 km vien elektra – reikės pasistengti, bet kad tai įmanoma, įrodė žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius, nuvažiavęs 77 km tik elektros režimu.
Aršiau spustelėjus akceleratorių, iš karto įsijungia abu varikliai ir automobilis pradžiugina veržliu elgesiu. Skaičiai taip pat glosto širdį – 7,5 sek. iki 100 km/val. Tiek per akis tam, kad pavyktų sparčiau pajudėti, greičiau važiuoti, aplenkti kitus eismo dalyvius, kurie lėtesni. Tiesa, kadangi veikia ir elektros, ir vidaus degimo varikliai, situacija tokia, kad maksimali galia juntama tada, kai baterija pilna. Šiai išsekus, automobilis elgiasi kiek vangiau, mat benzininis variklis pats vienas turi 180 AG.
Važiuojant automobilio sistema stengiasi išnaudoti kiekvieną progą keliauti elektros režimu, tad baterija senka ganėtinai sparčiai. Bet „Peugeot 308“ turi funkciją, leidžiančią „pasaugoti“ energiją tam reikalui, kai jos prireiks. Pasirinkus tokį variantą, automobilis nebeišnaudoja baterijos „iki dugno“. Tiesa, tokiu atveju girdėti, kaip dirba turbininis benzininis variklis, ir pastarasis pripratus prie tylos salone burzgia, atrodo, net pernelyg garsiai.
Visgi ant kelio „Peugeot“ laikosi puikiai: svorio centras žemai, todėl posūkiuose automobilis neįsisiūbuoja, važiuoklė užtektinai standi, bet ne tiek, kad tektų nemaloniai purtytis per mažiausius nelygumus. Paspaudus akceleratorių užtenka galios, kad išeitų ne tik pajudėti nuo sankryžos pirmam, bet ir užmiesčio kelyje aplenkti važiuojančius lėčiau.
Žinoma, kitaip nei benzininė ar dyzelinė versijos, iš tinklo įkraunamas hibridinis „Peugeot 308“ nėra pigus: 225 AG modelio versijos kaina prasideda nuo beveik 48 tūkst. eurų (siūlomas tik GT ir „GT Pack“ įrangos lygmuo), o bandyto automobilio kaina siekė 54 tūkst eurų. Papildomai automobilyje buvo sumontuotas elektra valdomas stiklinis stoglangis ir juodos odos salono apdaila „Nappa“.
Tad kam skirtas šis modelis? Idealiai tiks dviejų-trijų asmenų šeimoms, kurioms netrukdys tai, kad ant užpakalinės sėdynės gali būti ankšta ilgakojams ir aukštaūgiams. Puikiai tenkins tuos, kurie turi galimybę įkrauti bateriją kasdien ir mėgautis ypač pigiomis kelionėmis. Bet labiausiai, matyt, tiems, kuriems svarbiausias argumentas perkant automobilį – jo dizainas. Kiek teko važinėtis Vilniaus gatvėmis, net itin prabangiuose modeliuose sėdintys vairuotojai kelissyk atsisuka pasižiūrėti, koks gi automobilis stovi greta jų.
Techniniai duomenys
- Ilgis (mm) - 4365
- Plotis (mm) - 1850
- Aukštis (mm) - 1465
- Atstumas tarp ratų ašių (mm) - 2680
- Benzininis variklis - 1,6 l darbinio tūrio
- Bendra vidaus degimo ir elektros variklių galia (AG) - 225
- Pagreitis 0-100 km/h (sek.) - 7,5
- Degalų bako talpa (l) - 40
- Baterijos talpa (kWh) - 12,4
- Vidutinės energijos sąnaudos 100 km (kWh) - 15,7
- Vidutinės degalų sąnaudos 100 km (l) - 1,2
- Bazinė iš tinklo įkraunamo 180 AG hibrido kaina (Eur) - 37900
- Bandyto modelio kaina (Eur) - 54000
