Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje vykdančioji direktorė Laura Burauskienė sako, kad „kräftskiva“ švedams yra svarbi vasaros pabaigos šventė su daugybe maisto, gėrimų ir linksmų dainų.
„Vėžių valgymo sezono atidarymo tradicija Švedijos kultūroje gyvuoja jau apie 100 metų. Tai laikas, kai susitinkama su draugais ir šeima, valgomi ryškiai raudoni vėžiai ir švenčiamas rudens atėjimas“, — sako Laura Burauskienė.
Laikydamiesi švediškų tradicijų, Švedijos prekybos rūmai Lietuvoje kasmet rengia didelę vėžių valgymo šventę Vilniuje. Šiais metais „kräftskiva“ Vilniuje bus švenčiama rugsėjo 2 dieną, kartu minint Švedijos prekybos rūmų Lietuvoje 20-metį.
Kaip atsirado vėžių valgymo vakarėlių tradicija ir kokie elementai būtini, norint ją surengti patiems?
Šventė atsirado dėl ribojimų
Vėžiai šimtmečius yra neatsiejama skandinavų virtuvės dalis. Tiesa, viduramžiais Švedijoje jie pirmiausia atsirado ant karališkosios šeimos atstovų bei aukštuomenės stalo ir buvo laikomi šventiniu patiekalu, o plačiojoje visuomenėje vėžių valgymas išpopuliarėjo tik XIX amžiuje.
Tai buvo laikas, kai, modernizuojant žemės ūkį, daugybė ūkio darbininkų liko be darbo ir, kad išgyventų, ėmėsi žvejybos. Vėžių valgymas Švedijoje tiek paplito, kad šalies vyriausybei praėjusio amžiaus pradžioje teko įvesti upių vėžių gaudymo apribojimus baiminantis, kad jie tiesiog išnyks. Iki 1994 metų buvo draudžiama gaudyti vėžius iki pirmojo rugpjūčio trečiadienio 17 valandos, o sezonas galėjo trukti tik porą mėnesių. Todėl daugybė švedų rugpjūčio pradžioje ėmė švęsti „vėžių premjerą“ ir rengti vakarėlius, o vėžiai vėl tapo išskirtiniu ir itin paklausiu delikatesu.
Šventės pavadinimas „kräftskiva“ irgi atsirado XX a. trečiajame dešimtmetyje. Laikui bėgant, tradicija rengti vėžių valgymo vakarėlius vasaros pabaigoje, pradedant vėžių valgymo sezoną, vis labiau plito. Ir nors nuo 1994 metų vėžius vėl leista gaudyti bet kuriuo metų laiku, o dauguma vėžių į Švediją šiuo metu importuojama iš kitų šalių, daugiausia Kinijos ir Turkijos, ir jų prekybos centruose galima nusipirkti ištisus metus, tradicija išliko.
Kaip surengti tradicinę „kräftskiva“
Prieš šimtą metų vėžių vakarėliai buvo kur kas kuklesni nei šiandien — „kräftskiva“, kokius žinome šiandien, pradėti rengti septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Vėžių sezono pradžią Švedijoje stengiamasi švęsti vasarnamiuose, gamtoje. Ši šventė suburia žmones ir gali būti įvairių formų — nuo jaukių tradicinių šeimos susibūrimų iki triukšmingų modernių vakarėlių, trunkančių iki išnaktų.
Kadangi Švedijoje daug dėmesio skiriama tvarumui, svarbią vietą šventėje užima ekologiški ir vietinės kilmės produktai. Anksčiau būdavo įprasta patiekti šviežiai iškeptos duonos su sviestu ir Vesterboteno provincijoje spaustu sūriu bei tradicinio sūrio pyrago, tačiau šiandien patiekalai kur kas gausesni ir įvairesni, tarp jų atsirado ir veganiškų. Būtinas šventės atributas liko vienas — sūdytame vandenyje virti vėžiai. Iš gėrimų „kräftskiva“ vakarėliuose tradiciškai pasiūloma alaus, skandinaviško akvavito arba degtinės, kurių šlakeliai kaskart palydimi trumpa daina.
Švedams vėžių valgymas yra tradicija, tuo tarpu Lietuvoje išlukštenti vėžį mokėtų ne visi. Vilniuje vyksiančioje šventėje svečiams bus pateikta instrukcija, kaip tai daryti. Beje, švedai sako, kad, valgant vėžius, nereikia būti mandagiems, o šliurpti beveik privaloma. Taip pat privalu daug linksmintis ir dainuoti, todėl „kräftskiva“ svečių Vilniuje lauks ne tik vaišės, žaidimai su su prizais, bet ir tradicinės švediškos užstalės dainos bei „X faktoriuje“ išgarsėję rokeriai „Only Once“.
Tradicinė vėžių sezono atidarymo šventė Vilniuje įvyks rugsėjo 2 dieną, viešbutyje „Radisson Blu Hotel Lietuva“, „Alfa“ konferencijų salėje.
