Metinė infliacija liepą pasiekė 21,6 proc., tačiau kada ji galėtų pradėti mažėti, ekonomistai nesutaria. Vieni tikina, kad pikas jau pasiektas, kiti apie lubas kalba atsargiau. Prezidento patarėjo teigimu, infliacija negali augti be ribų, tačiau būtina imtis papildomų infliacijos pasekmes švelninančių priemonių ir padėti vargstantiems.
„Pirmas dalykas, kurį reikėtų daryti, tai yra didinti žmonių pajamas ir šitoje vietoje reikėtų kalbėti apie neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimą, apie vaiko pinigų instrumentą, apie subsidijas dėl elektros ir dujų kainų, kurios yra laikinasis instrumentas“, – sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius.
„Tikrai reikia plėsti esamas priemones, didinti NPD, minimalią mėnesinę algą (MMA), bazines socialines išmokas, bazinį dydį, pensijas. Čia daug tokių abrakadabra žodžių, bet praktiškai tai reiškia, kad turime didinti pajamas mažiausiai uždirbančių žmonių, nes būtent jie yra skaudžiausiai paliečiami infliacijos. Taip pat kartu ir kompensuojant energetikos kainų augimą. Ar mes turime tam resursų? Tikrai taip, nes valstybės pajamos sparčiai auga“, – komentuoja Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mykolas Majauskas.
Majausko teigimu, svarbu ir užtikrinti, kad nebūtų įvedinėjami jokie nauji mokesčiai.
„Negali būti jokios kalbos nei apie automobilių visuotinį ar nekilnojamojo turto (NT) mokestį“, – sako M. Majauskas.
Seimo opozicijai siūlant taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maistui, Prezidentūra sako: tai svarstyti galima, tačiau pirmiausia reikėtų pradėti nuo gyventojų pajamų didinimo ir tik tada eiti prie likusių pagalbos instrumentų.
„Pas mus yra didžiausia infliacija turbūt dėl dviejų priežasčių, kurias mes galbūt bandytume pagrįsti. Pirmas dalykas, kad mūsų Vyriausybė nesiima jokių priemonių, kai tuo tarpu kitose šalyse daroma daug pastangų ir energetikos srityje, ir netgi to paties maisto, ir panašiai“, – teigia „Pricer.lt“ vadovas Arūnas Vizickas.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako pritariantis siūlymams apie papildomas lengvatas gyventojams, tačiau ragina atsižvelgti ir į verslą. Vyriausybei siūlo plėsti antiinfliacinį paketą.
„Jis yra geras, bet jis didele dalimi fokusuojasi į vartotojų pusę, tuo metu, kai verslui energetikos kainų padidėjimas praktiškai nekompensuojamas“, – sako „Brandonomika“ ekonomistas A. Izgorodinas.
Izgorodinas aiškina, jog susiduriame su dviprasmiška situacija – vartotojai apsaugomi nuo energetikos kainų padidėjimo, tačiau įmonės nuo to neapsaugotos. O padidėjus kaštams, didelė dalis jų perkeliama ant vartotojo pečių.
„Bet reikia suprasti, kad tai turės ir tam tikrų pašalinių papildomų pasekmių, nes Lietuvos skolinimosi kaina finansų rinkose nuo metų pradžios išaugo daugiau negu 4 kartus, ne procentais, o kartais. Tai reiškia, kad bet koks antiinfliacinio plano padidinimas automatiškai didintų valstybės biudžeto deficitą“, – nurodo jis.
Todėl jis siūlytų valstybei pagalvoti ir apie nebūtinųjų planuojamų investicijų atsisakymą. Ekonomistas Nerijus Mačiulis į papildomus pagalbos mechanizmus žiūri skeptiškai.
„Politikams turbūt nepopuliaru taip sakyti, bet jau yra labai daug padaryta. Ir vien MMA kiek padidėjo nuo metų pradžios, kiek didėjo NPD, du kartus šiemet, senatvės pensijos du kartus didėjo, uždėtos lubos elektros, dujų kainoms, t.y. didelę dalį tos kainos kompensuoja Vyriausybė ir yra tiesioginės kompensacijos už šildymą, karštą vandenį“, – teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Todėl jis pritartų tik tolimesniam NPD didinimui, nes kiekviena papildoma pagalbos priemonė gali iššaukti atvirkštinį efektą – pakurstyti infliaciją. Jo nuomone, šios turi būti nukreiptos tik į tuos, kuriems iš tiesų reikia pagalbos.
„Jokie rodikliai kol kas nerodo kažkokio plataus masto gyventojų perkamosios galios sumažėjimo ar skurdo padidėjimo. Nedarbo lygis nukrito į žemiausią lygį per gana ilgą laikotarpį, atlyginimo augimas išliko labai spartus, darbuotojų trūkumas išlieka, tai mes tikrai nesame tokioje situacijoje, kad būtume ant kažkokios didelės krizės slenksčio“, – teigė N. Mačiulis.
