Nuo mažų dienų kūdikiai geba įsisavinti informaciją, tačiau augant keičiasi jų gebėjimas koncentruoti dėmesį, atidumas. Labai mažo vaiko nereikėtų versti mokytis pagal griežtą programą, pradėti galima paprasčiau.
Nuo kada geriausia pradėti mokyti
Mokslinės studijos pagrindė faktą, kad kuo anksčiau įvyks vaiko sąlytis su užsienio kalba, tuo lengviau bus jos mokytis vėliau. Pirmoji pažintis gali vykti dar kūdikystėje ir ankstyvoje vaikystėje, pritaikius amžiaus tarpsniui tinkamus būdus ir priemones. Kalbų mokyklos AMES generalinė direktorė Eglė Kesylienė sako, kad maži vaikai turi puikią atmintį, jie mėgsta tyrinėti, eksperimentuoti, mėgdžioti ir atkartoti tai, ką pamatė ar išgirdo.
Tokie vaikai itin smalsūs ir imlūs naujai informacijai bei įsisavina ją natūraliai, be didelių pastangų, jie džiaugiasi pačiu procesu. Mažyliai dar neturi paaugliams ir suaugusiems žmonėms būdingo gėdos jausmo, dėl to atkartodami išgirstus žodžius ir frazes jie nebijo suklysti, ir patys to nesuprasdami, išmoksta kalbėti taisyklingais sakiniais ir įgyja puikią natūralią tartį.
„Palankiausias laikas pradėti tikslingai mokytis užsienio kalbos yra nuo 4-5 metų, kai vaikas jau geba kuriam laikui sutelkti dėmesį į veiklą ir jį išlaikyti. Tačiau reikšmingas laikas yra ir iki 4 metų – parinkus tinkamą mokymo būdą ir metodus, galima pasiekti išties puikių rezultatų. Pradiniame mokymosi etape pamokėlės neturėtų būti ilgesnės nei 30-60 min, kad vaikai nepervargtų ir nepradėtų nuobodžiauti, nes mokant kalbos darželinukus, svarbiausia juos sudominti, kad mokymosi procesas būtų motyvuojantis, žaismingas ir nenuobodus. Dėl to mokytis reikėtų žaidžiant, dainuojant, piešiant, skaitant knygeles, žiūrint filmukus – pasitelkiant visas veiklas ir priemones, kurios vaikams teikia džiaugsmą. Kuo tos veiklos įvairesnės, tuo lengviau vaikams seksis įsiminti naują informaciją“, – patarė specialistė.
Jai pritarė ir Tarptautinės mokyklos „The British School of Vilnius“ vadovas Andrew Prosseris, sakydamas, kad nustatyto limito, nuo kada pradėti vaiką mokyti – nėra: „Kuo anksčiau, tuo geriau. Vaikų smegenys pradeda kurti reikalingą neuroninį tinklą, kai vaikas girdi kartojamus garsus ir mokosi žodžių bei garsų. Kuo daugiau šių ryšių bus užmegzta ir plėtojama, tuo stipresnis bus vaiko kalbos vystymasis. Dainos, istorijos ir žaidimai būtent ir padeda šiam vystymuisi“.
Anksti pradėję mokytis – gabesni
Viena iš priežasčių, dėl ko tėvai leidžia vaikus mokytis į anglišką darželį ar mokyklą – manymas, jog anksti pradėję kalbėti kita kalba vaikai auga gabesni. Taip pat užsienio kalba gali praversti ateityje norint studijuoti užsienyje ar renkantis darbą tarptautinėje kompanijoje.
E. Kesylienės teigimu, tokie svarstymai turi pagrindo. Mat, kuo jaunesniame amžiuje įvyks pirmoji vaiko pažintis su kalba, tuo lengviau bus ją „prisijaukinti“ ir tobulinti vėliau. Ankstyvasis sąlytis nebūtinai turi būti pamokos, užtenka namuose sukurti kuo artimesnę natūraliai aplinką – lesti vaikui reguliariai pažiūrėti mėgstamą animacinį filmuką, paklausyti dainelių, ypač tokių, kurios vaiką įtraukia ir skatina atlikti judesius ar veiksmus. Tokiu būdu vaikai pratinasi prie kalbos skambesio ir mokosi jos iš klausos, netgi išmoksta kalbėti pilnais sakiniais, nežinodami nė vienos gramatikos taisyklės.
„Svarbiausia vaikui yra ta kalba, kuri jam bus reikalingiausia gyvenime. Jei kalbame apie naudingiausią užsienio kalbą, anglų kalba išlieka lyderė kaip tarptautinių studijų ir verslo komunikacijos kalba, sujungianti žmones iš įvairių šalių ir kultūrų. Tačiau norintieji mokėti daugiau nei vieną užsienio kalbą tikrai neprašaus išmokę prancūzų ar ispanų, arba netgi retesnę kalbą, pvz., vieną iš Skandinavų“, – paklausta, ar anglų kalba – vis dar reikalingiausia, sakė pašnekovė.
Britų mokyklos vadovas pridūrė, kad vaikai iki 18 metų, o ypač jaunesni nei 6–7 metų gali labai greitai išmokti užsienio kalbas. Kuo jaunesnis vaikas, tuo greičiau jis suvokia tarimą, akcentus bei atpažįsta garsus, todėl ir mokytis vidurinėje mokykloje užsienio kalba jiems nekyla didelių sunkumų.
Užsienio kalba suteikia daugybę privalumų
Daugybei lietuvių emigravus į užsienio šalis, jų vaikams teko mokytis angliškose mokyklose, lankyti darželius ir žaisti su angliškai kalbančiais draugais. Taip pat Lietuvoje gyvena šeimų, kuriose vienas iš tėvų – užsienietis, tad namuose kalbama angliškai. Vaikams tenka išmokti anglų kalbos, kad susikalbėtų su tėvais ir seneliais. Nors jiems tai nėra sudėtinga, visgi, kalbų mokymasis namuose ir mokykloje – skiriasi.
„Pradėti kalbų mokytis kryptingai kalbų mokykloje rekomenduojama vaikui šiek tiek paaugus, kai jis jau gali kuriam laikui sukoncentruoti dėmesį, suprasti veiklas ir atlikti tikslingus veiksmus, duoti grįžtamąjį ryšį. Tačiau net ir mokantis kalbų mokykloje geriausių rezultatų pasiekiama tada, kai mokymasis „pratęsiamas“ namuose, imituojant natūralias sąlygas. Tam puikiai tinka lavinamieji animaciniai filmukai, kompiuteriniai žaidimai, kurie plečia vaikų žodyną, lavina klausymo ir kalbėjimo įgūdžius. Ir atvirkščiai, vaikams iš dvikalbių šeimų dažniausiai puikiai sekasi suprasti ir kalbėti, tačiau norint puikiai mokėti kalbą, reikia lavinti visus įgūdžius, įskaitant skaitymą ir rašymą“, – aiškino E. Kesylienė.
A. Prosseris išskyrė ir daugiau naudų, kurias gauna vaikai, besimokantys anglų kalbos. Jo teigimu, kitos kalbos mokėjimas skatina kūrybiškumą, lavina loginį mąstymą bei problemų sprendimo įgūdžius, gerina atmintį ir koncentraciją. Tai leidžia vaikams susipažinti su juos supančiu pasauliu, kurti santykius bei darbo galimybes.
„Yra net moksliškai įrodyta, kad daugiau nei vieną kalbą mokančių vaikų smegenų veikla yra didesnė nei viena kalba kalbančių vaikų. Kalbų kaitaliojimas gerina problemų sprendimo įgūdžius, atmintį, dėmesį ir planavimą. Tyrimai rodo kad jaunesnis nei 5 metų vaikas gali puikiai išmokti penkias kalbas“, – įspūdingais duomenimis pasidalino mokyklos vadovas.
