Degalai jau nekainuoja 2 Eur už litrą, tačiau gyventojai teigia, kad kainos vis tiek lieka aukštos.
„Nelabai smagios“, – apie kainas sako pirkėja.
„Smarkiai pakilusios“, – pritaria kita.
Šiuo metu tiek benzinas, tiek dyzelinas kainuoja apie 1,8 Eur už litrą, bet, kad ir kiek jos pakiltų, žmonės sako, kad automobilių į dviračius nekeistų.
„Tikėkimės, kad jos daugiau nedidės, nes važiuoti vis tiek reikia“, – sako moteris.
„Jeigu brangus kuras mums duoda laisvę, tada tebūnie ir 3 Eur litrui, bet gyvenkime laisvai“, – sako kitas degalinėje sutiktas vyras.
„Turbūt teks vis tiek važiuoti, bet būtų jau sunkiau, jei kiltų daugiau nei 2 Eur. <...> Prie Baltijos jūros važiuojant su vaikais tenka pasiskaičiuoti, kad jau kainuoja daug“, – sako kita moteris.
„Kad ir kokia kaina bus, vis tiek važiuosiu“, – teigia kitas vyras.
Degalų kainos šiuo metu mažėja jau 6 savaites iš eilės, o ekonomistai prognozuoja, kad jos turėtų mažėti ir toliau.
„Dabar matome, kad paklausa atslūgsta, matome stagnacijos ar net recesijos ženklų, tuomet pradeda mažėti tiek naftos kaina, tiek perdirbimo kainos. Dėl tos priežasties tikėtina, kad jau rudenį kuro kainos bus gerokai mažesnės“, – sakė „Swedbank“ banko ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Tačiau kiti kainas stebintys ekspertai įsitikinę, kad užtektų vienos aštresnės situacijos pasaulyje, ir kainos vėl šoktų į viršų.
„Naujos sankcijos ar dar kažkokios aplinkybės, tai iškart atsilieptų švieslentėse“, – sakė kainų palyginimo portalo „Pricer.lt“ įkūrėjas Arūnas Vizickas.
O štai kaimyninėje Lenkijoje degalai maždaug 20 proc. pigesni.
„Lenkija taiko mažesnius mokesčius, todėl, atitinkamai, degalų kaina ten šiek tiek mažesnė, bet tokiu būdu yra didinamas biudžeto deficitas ir sukuriamos neteisingos paskatos, nes kaina yra geriausias signalas gyventojams.
Jeigu kaina kyla, turėtų būti naudojama mažiau kažkokio produkto. Jeigu to signalo nėra, vartojimas išlieka toks pats, tai yra netiesioginė parama Rusijai“, – sakė „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Kainos nemažai skiriasi ir Lietuvoje. Vienur dyzelinas kainuoja 1,74 Eur, kitur beveik ir 1,9 Eur.
„Tai maržos klausimas. Vieni uždeda 5 centus, kiti – 5 proc., o dar kiti – 15 proc. Šiuo atžvilgiu tas kainų skirtumas ir susidėlioja“, – aiškino A. Vizickas.
Šiuo metu barelis naftos kainuoja apie 100 JAV dol. Tiek nafta kainavo ir prieš 8 m., tačiau tuomet litras dyzelino kainavo 0,6 Eur mažiau. Prieš 9 m. nafta kainavo dar daugiau – maždaug 130 JAV dol. už barelį, bet ir tada degalai buvo gerokai pigesni nei dabar.
Ekonomistai sako, kad to pagrindinė priežastis – euro nuvertėjimas dolerio atžvilgiu.
„Kai mes žiūrime, kokia naftos kaina buvo prieš 10 m., matome, kad buvo 100 JAV dol. už barelį, bet tuomet tai kainavo 80 Eur, nes euras dolerio atžvilgiu buvo gerokai brangesnis. Dabar tas 100 JAV dol. už barelį yra 100 Eur už barelį ir tai yra pagrindinė priežastis, kodėl penktadaliu mums pabrango nafta“, – skaičiavo N. Mačiulis.
Panagrinėjus, kokią dalį litro dyzelino kainoje sudaro naftos ir jos perdirbimo kaina matoma, kad jos šiemet tikrai išaugusios, palyginti su tomis, kurios buvo prieš 8 metus. Taip pat per tą laiką šik tiek pakilo ir akcizas, degalinių pasiliekama dalis, tačiau per tą laiką joms brango ir elektra, kilo darbuotojų algos.
Padidėjus kainai, didėja ir PVM. Taip ir susidaro maždaug 0,6 Eur kainos skirtumas prieš 8 metus ir dabar. Beje, perdirbti naftą šiuo metu brangiau net keletą kartų nei buvo prieš metus.
„Europoje trūksta perdirbimo pajėgumų, jis yra pabrangęs dėl labai brangių gamtinių dujų“, – pridūrė N. Mačiulis.
Tačiau ir naftos perdirbimo kainos po truputį leidžiasi žemyn.
