Taip, jūs viską supratote teisingai – dabar mokslininkai negyvus vorus sėkmingai prikelia naujam gyvenimui robotų pavidalu.

Vadinamieji nekrobotai detaliai aprašyti moksliniame darbe, publikuojamame leidinyje „Advanced Science“. Galima susipažinti ir su filmuota medžiaga, kaip galima panaudoti gyvybės ženklų neberodantį plėšriavorį. Viename iš vaizdo įrašų matoma, kaip nekrobotas, pakeldamas vieną elementą, sutrikdo elektros grandinę, kitame pakelia objektą. Netgi galima pamatyti, kaip plėšriavorio nekrobotas pakelia į orą kitą negyvą vorą.

Negyvo voro virsmas robotu – procesas, tiesiogiai susijęs su tuo, kaip šie gyviai juda. Užuot naudoję raumenis, vorai kliaujasi hidrauliniu spaudimu, kuris ir verčia jų aštuonias galūnes judėti. Unikali kūno struktūra, kurios pagrindą sudaro galvakrūtinė, leidžia prireikus nukreipti kūno skysčius į kojas. Pritekėjęs skystis galūnę ištiesia, o jam nusekus galūnė grįžta į pirminę būseną – susilenkia.

„Taip jau gamta sutvėrė, kad po mirties voras virsta kone idealiu įrankiu nedideliems objektams suimti ir prireikus pakelti“, – teigia prie projekto dirbęs Danielis Prestonas iš „Rice“ universiteto George‘o R. Browno inžinerijos mokyklos.

Pasitelkę adatą ir šiek tiek superklijų, mokslininkai sugalvojo būdą, kaip per voro galvakarūtinę įpūsti oro į galūnes ir priversti jas išsitiesti, o jį išsiurbus vėl susilenkti. Taip iš biologinių medžiagų buvo sukurti savotiški mechaniniai čiuptuvai.

Biohibridiniai robotai ­ visai ne naujas išradimas, tačiau tai pirmasis kartas, kai tokiam projektui pasitelkiamas nebegyvas organizmas. D. Prestonas labai didžiuojasi savo naujausiu projektu ir sako kiekvieną mielą dieną ieškantis vis naujų sprendimų savo ambicingiems sumanymams vadinamosios minkštosios robotikos srityje.

„Vadinamoji minkštoji robotika, nuo tradicinės besiskirianti organinių medžiagų pasirinkimu, suteikia labai daug laisvės, ją kurti labai smagu. Iš šiuo atveju vorai mums kuo puikiausiai tiko. Nieko panašaus iki tol nebūta, panašu, kad potencialas labai didelis“, – džiaugiasi kūrėjas.

Kalbant apie tokių robotais paverstų vorų patvarumą, ekspertai jau išsiaiškino, kad jie gana patikimi – prieš pradėdami gęsti, jie sėkmingai objektus sučiupo mažiausiai tūkstantį kartų. Pritaikius tinkamiausią apsauginį sluoksnį, tokie vorai-robotai gali būti sėkmingai naudojami atliekant tokias užduotis kaip mikroelektronikos surinkimas.

Taip pat praverstų ir laukinėje gamtoje gaudant vabzdžius, nes labai puikiai maskuojasi, priduria dar viena „Rice“ universiteto akademikė Faye Yap.

Kas žino, kada nekrobotai vorų pavidalu atsidurs ir mūsų namuose?

Negyvi vorai. Eksperimentas. Preston Innovation Laboratory/Rice University nuotr.

Šaltiniai:

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)