Urbanistinė kalva yra mieste esantis išskirtinis, aukštybinis kelių arba keliolikos pastatų darinys, pranešime spaudai teigia doc. dr. Dalia Dijokienė, „Vilnius Tech“ Urbanistikos katedros vedėja.
„Nuo neatmenamų laikų žmonija savo galią siekė išreikšti didingais statiniais – Faraonų piramidėmis, Didžiąja kinų siena ir pan. Miestų raidos priešaušriu, aukščiu galėjo dominuoti tik dvasinės ir pasaulietinės valdžios atstovų statiniai, o per pastaruosius porą šimtmečių greta jų atsirado ir verslas. Ypač tai pasireiškė šiame ir praėjusiame amžiuose, kai technologinė pažanga įgalino aukštybinių pastatų statybas“, – sako D. Dijokienė.
Vilniuje šiuo metu yra dvi, Konstitucijos prospekto ir Viršuliškių urbanistinės kalvos. Pirmąją sudaro Vilniaus miesto savivaldybės pastatas, verslo centras „Europa“, taip pat „Quadrum Business City“, „3 Burės“, „Forum Palace“ ir kiti. Viršuliškių urbanistinę kalvą sudaro Spaudos rūmai, gyvenamieji namai „Viršuliškių porelė“, ją greitai papildys ir du jau statomi, 70 metrų aukščio gyvenamieji dangoraižiai „Skylum“.
Urbanistinė kalva yra ir kompozicinė priemonė, kurią architektai urbanistai naudoja siekdami išryškinti svarbias ir reikšmingas miesto vietas. Tinkamoje vietoje pastatytas vienas ar keli aukštybiniai pastatai gali paskatinti ir vietovių atsinaujinimą bei pritraukti papildomų investicijų, teigia urbanistikos ekspertė.
Trečia priežastis kurti tokias kalvas – ekonominė. Brangi žemė miesto centre verčia investuotojus maksimaliai išnaudoti jų galimybes siekiant, kad jų įsigijimui panaudotos lėšos atsipirktų.
Pagrindinis šalies verslo rajonas
Dešiniajame Neries krante formuojama urbanistinė Konstitucijos pr. kalva yra seniausia Vilniaus mieste. Ji labai paprasta – aplink Konstitucijos pr. kylantys pastatai turi suformuoti kalvą, todėl centre esantys pastatai yra aukščiausi, o kraštuose palaipsniui žemėja.
XX a. šeštojo dešimtmečio pabaigoje – septintojo pradžioje buvo parengtas ir dalinai įgyvendintas šios miesto dalies detalus išplanavimo projektas: suformuotas dabartinis Konstitucijos prospektas, dalis Upės gatvės, pastatyta Universalinė parduotuvė, Buities tarnybų kompleksas ir viešbutis „Lietuva“.
„Atgavus nepriklausomybę ir pasikeistus ekonominėms sąlygoms, atsirado poreikis formuoti naują miesto centrą. Kadangi reikalavimų kaip formuoti vieningą urbanistinę struktūrą nebuvo, Konstitucijos pr. vyko chaotiškos statybos bei iškilo grėsmė nustelbti kitoje Neries upės pusėje esantį Vilniaus senamiestį. Dėl šios priežasties 2009 m. buvo sukurta Vilniaus dešiniojo kranto urbanistinės kalvos koncepcija, kurios formavimo metodika vadovaujamasi iki šiol“, – aiškina „Vilnius Tech“ Urbanistikos katedros vedėja.
Vilniaus dangoraižių centras
Be Konstitucijos prospekto, sostinėje urbanistinė kalva formuojasi ir Viršuliškėse. Aukštybiniais pastatais vystomą urbanistinę kalvą tarp Karoliniškių ir Viršuliškių mikrorajonų buvo numatyta formuoti dar sovietmečiu, kai čia buvo pastatyti Vilniaus spaudos rūmai.
„Vis dėlto, Viršuliškių urbanistinė kalva, priešingai nei dešiniojo Neries kranto kompleksas, neturi labai griežtų formavimo reikalavimų. Pradžioje ją buvo planuojama formuoti tik iš biurų pastatų. Tačiau vėliau suvokta, kad tokiu atveju visas rajonas vakarais ištuštėtų. Dėl to nuspręsta čia įkurti paslaugų, biurų ir gyvenamųjų namų kvartalą“, – pasakoja D. Dijokienė.
Pasak „Skylum“ dangoraižius čia kuriančios NT plėtros bendrovės „Omberg group“ vadovės Dalios Andrulionienės, Viršuliškių urbanistinė kalva naujakurius traukia dėl patogios infrastruktūros bei mažo atstumo iki miesto centro.
„Viršuliškės tampa vienu iš rimčiausių pacentrių – urbanistinėje kalvoje ir aplink ją sparčiai kuriasi biurai, įvairios paslaugos bei pramogos ir, žinoma, gyvenamieji namai. Kartu gerėja susisiekimas, inžinerinė ir socialinė infrastruktūra, gausėja darbo vietų“, – pasakoja D. Andrulionienė.
Viršuliškių urbanistinėje kalvoje kylančių dangoraižių aukštis bus 70 metrų, 20-yje aukštų bus įrengta daugiau nei 400 butų.
