Priešas didžiulę ataką smogė Charkivo srityje – vidury nakties rusai Čuhujivo kryptimi paleido daugiau nei tuziną raketų. Jos pataikė į mokyklą, kultūros centrą ir sunaikino viso gyvenamojo rajono šilumos tinklus. Keli žmonės tebėra po griuvėsiais.
„Tai prasidėjo 3.10 val. Nakties ir tęsėsi apie pusvalandį, smūgis po smūgio. Iš viso buvo apie 12 ar 13 sprogimų“, – pasakojo vietos gyventojas Volodymyras.
Raketos krito įvairiose Čuhujivo vietose.
„Netoli mūsų namo nukrito keturi sviediniai. Aš pargriuvau ir daugiau nieko neprisimenu“, – pasakojo kitas vietos gyventojas Mansuras.
„Manėme, kad rūsys mus išgelbės, bet vos nežuvome“, – pridūrė jis.
Mansuras po pirmosios raketos smūgio prarado sąmonę. Kitas tris valandas iki ryto jis praleido po griuvėsiais.
„Atsimerkiu, pamačiau dvi betonines sienas – buvau po betonu. Štai ir viskas. Po trijų valandų mane ištraukė gelbėtojai. Mano brolis, močiutė ir jauna moteris dar po griuvėsiais“, – kalbėjo pašnekovas.
Kultūros centras buvo sulygintas su žeme – po sprogimo ir gaisro išliko tik vietinio šokių kolektyvo vaikiški kostiumai.
„Turėjome pavyzdinį šokio ansamblį „Viktorija“, – rinkdama kostiumus iš griuvėsių tarė kita vietinė gyventoja.
Iš vietos mokyklos taip pat liko tik prisiminimas.
Ukrainiečių žurnalistas Oleksandras, stovėdamas sprogimo epicentre, rinkdamas bombų nuolaužas, audinio gabalėlius, teigė, kad vieta greičiausiai buvo susprogdinta perdirbtomis priešlėktuvinėmis raketomis.
Išminavimo skyriaus viršininkas Ihoris Ovčarukas tikino, kad jam šių raketų naudojimo tikslas nėra aiškus.
„Turbūt išgąsdinti ir, tikriausiai, kad kuo daugiau žmonių nukentėtų nuo skeveldrų, nes jų labai daug“, – svarstė jis.
Gelbėtojai žmonių paieškas po griuvėsiais tęsė bent 12 valandų.
Rusai smogė ir rytiniam Bachmuto miestui – bombos krito ant mokyklos.
„Buvo tokia puiki mokykla, visa įranga nauja, neseniai atliktas remontas, mokykla graži, vaikai mokėsi ir matote, kas atsitiko...“ – stovėdama šalia griuvėsių pasakojo gyventoja.
Viena iš mokytojų visgi reiškė viltį, kad kitais metais šioje mokykloje vėl vyks darbas ir pamokos – turimas gėles ji nešė į po sprogimo išlikusią klasę.
„Daugelis iš mūsų mokytojų liekame čia ir meldžiame Dievo, kad Ukraina atsilaikytų, kad nebūtume okupuoti, kad galėtumėm dirbti mūsų mokykloje“, – kalbėjo pedagogė.
„Gazprom“ mažina dujų tiekimą Europai
O be karo ginklais panašu, kad Rusija vėl bando griebtis šantažo – Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“ pranešė, kad dujų tiekimais Europai dujotiekiu „Nord Stream 1“ bus sumažintas iki maždaug penktadalio jo pajėgumų.
Bendrovė nurodė, kad turės sustabdyti vieną iš dviejų tebeveikiančių dujų pumpavimo turbinų dėl variklio techninės būklės.
Savo ruožtu Vokietijos vyriausybė pareiškė, kad tolesniam dujų tiekimo mažinimui techninių priežasčių nėra.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis paragino Europą reaguoti į Rusijos dujų karą ir sugriežtinti sankcijas Maskvai.
„Net ir turėdama „Nord Stream“ turbinų koncesiją, Rusija nepratęs dujų tiekimo į Europos šalis taip, kaip yra įsipareigojusi pagal sutartį. Visa tai Rusija daro tam, kad europiečiams būtų kuo sunkiau pasiruošti žiemai. Tai atviras dujų karas, kurį Rusija vykdo prieš suvienytą Europą. Būtent taip ir reikia suvokti. Ir jiems nesvarbu, kas bus su žmonėmis, kaip jie kentės badą dėl uostų blokavimo, žiemos šalčius, skurdą ar okupaciją. Tai tik skirtingos teroro formos“, – Maskvos sprendimus komentavo V. Zelenskis.
Tuo tarpu Kyjive apsilankė Vokietijos vidaus reikalų ir darbo ministrai. Su Ukrainos pareigūnais jie kalbėjosi apie šalies atstatymą ir karo nusikaltimų tyrimus.
Ukraina iš Vokietijos jau gavo pirmąsias priešlėktuvines sistemas „Gepard“ – tai jau antroji sunkiosios ginkluotės siunta. Birželį šalis pristatė septynias savaeiges haubicas.
