Kelionės į Portugaliją Arnas nepamirš niekada: čia laukia gudrus kabliukas, ant kurio pasimautų dažnas lietuvis

Realybės šou „Sala“ išgarsėjęs Arnas Skardžius birželio pabaigoje leidosi į atostogas Portugalijoje, kurių nepamirš niekada – ir ne tik dėl spalvingos senų miestų architektūros, banglentininkų rojumi laikomų paplūdimių ir gilių vyndarystės tradicijų. Portugalija jam įsimins kaip šalis, kurioje net 11 dienų mėgino pasipiršti savo mylimajai Beatričei Paškevičiūtei, tačiau tai padaryti pasisekė tik prieš pat išvykstant. Kelionės įspūdžiais pasidalinęs Arnas papasakojo, kodėl taip sunku pasipiršti Portugalijoje, kuo nustebino kainos, kodėl portugalų vaišinami lietuviai turėtų būti atsargesni – ir, žinoma, kodėl čia norės sugrįžti ir vėl.

Žiedą kišenėje nešiojosi 11 dienų: niekaip nerado vietos pasipiršti

Kaip pasakoja Arnas, kelionė į Portugaliją jo išrinktajai Beatričei nebuvo staigmena – poilsį pora planavo kartu jau seniai. Ilgai rinktis neteko, nes abiejų svajonių atostogų kryptis sutapo. Poros nuomonės išsiskyrė tik renkantis, pietinę ar šiaurinę Portugalijos dalį aplankyti: nors Arną viliojo pietinėje dalyje laukiantys paplūdimiai, galiausiai pora nusprendė aplankyti šiaurinę Portugalijos dalį, kuri labiau traukė Beatričę.

Planuojant kelionę, porai buvo svarbu išlaikyti balansą tarp poilsio, aktyvių ir pažintinių veiklų. Ramesniam poilsiui jie pasirinko Nazarės miestą, kuriame jų laukė viešbutis su baseinu, Portugalijos Paryžiumi vadinamas Porto miestas džiugino spalvinga architektūra, Douro slėnyje pora aplankė keletą vyno daryklų, o kelionę baigė Lisabonoje.

Šios atostogos porai buvo išskirtinės ne tik dėl to, jog po koronaviruso pandemijos abu jautė didelį ilgesį kelionėms, bet ir dėl to, nes Portugalijoje Arnas ketino Beatričei pasipiršti. Tačiau Arnas juokiasi, kad tai nebuvo taip lengva, kaip jis tikėjosi – kelionėje niekaip nepavyko rasti tam tinkamos vietos.

„Labai ilgai neradau tos vietos, kur galėčiau pasipiršti. Beatričė buvo sakiusi, kad nenorėtų piršlybų masinėje vietoje, kur būtų labai daug žmonių. Ir aš to nenorėjau, nes tai tokia intymesnė akimirka, skirta dviems žmonėms. O kaip tik mes keliavome per labai populiarias vietas, kur beprotiškai daug turistų susirenka. Tai aš 11 dienų prasitampiau tą žiedą laukdamas tinkamos progos“, – prisimena Arnas.

Jis pastebėjo, kad Portugalijoje sausakimši ne tik turistiniai objektai, bet ir parkai – portugalai labai mėgsta juose pasisėdėti. Portugalijoje nėra tokių griežtų apribojimų alkoholio vartojimui viešose vietose, todėl parkuose dažnai galima sutikti portugalus, susibūrusius gerti vyną, šokti ir dainuoti. Tačiau toks portugalų pomėgis pasipiršti norėjusiam Arnui vis kišo koją – intymiam momentui tinkamos vietos niekaip nepavyko rasti iki pat paskutinės akimirkos.

„Kasdien su savimi nešiojausi žiedą, laukiau tinkamos progos. Žinodamas dienos maršrutą, į kai kurias vietas nesidėdavau, galvodamas, kad neprireiks. Tačiau būtent tose vietose galvodavau – kaip blogai, kad nepasiėmiau, juk čia ir buvo tas momentas. Paskutines dienas leidome Lisabonoje, ir taip jau gavosi, kad paskutinę dieną supratau – negerai, kad tas žiedas vis dar kišenėje, jis ir liks su manimi, jei šiandien neįteiksiu. Taip Lisabona tapo miestu, nes paprasčiausiai neradau kitos vietos pasipiršti“, – pasakoja Arnas.

Pasipiršęs išrinktajai, Arnas sulaukė jos nuostabos, kodėl jis taip ilgai kentėjo ir nepasipiršo anksčiau – juk atostogos tuomet būtų tik ypatingesnės. „Aš jai atsakiau: jei pirmą atostogų dieną būtum tapusi mano sužadėtine, tada man reikėtų labai daug išlaidauti, visur kaip sužadėtinę vaišinti – todėl ir pasirinkau paskutinę atostogų dieną. Tokį pasiteisinimą ji priėmė, atsakė, kad viskas skamba labai logiškai“, – juokiasi jis.

Nustebino portugalų „vaišingumas“: už jį tenka susimokėti

Portugalai Arnui įsiminė kaip labai laisvi žmonės, kurie mėgaujasi kiekvienu saulėlydžiu ir kiekviena akimirka. Jam buvo gera matyti, kad visi parkai pilni žmonių – jie ten sėdi, dainuoja, šoka, visi kažkuo užsiima. Tačiau vieni pietūs Portugalijoje porai įsiminė dėl linksmos pamokos apie portugalų „vaišingumą“.

„Nuėjus į kavinę ir užsisakius maisto, dažniausiai portugalai atneša įvairių užkandžių. Tai ir mums pirmą kartą atnešė daug krevečių, sraigių, alyvuogių, duonos. O mes, kaip tikri lietuviai, galvojam – restoranas vaišina. Viską sukapojom. Po visko supratom, kad tai bus pati brangiausia mūsų vakarienė, nes kiekviena sraigė ir krevetė čia turi savo kainą, ir už viską reikia susimokėti“, – sako Arnas.

Tąkart pietūs porai kainavo 80 eurų, nors jų užsisakytų patiekalų kaina siekė tik 40 eurų – tai reiškia, kad dar 40 eurų pora tiesiog „prasivaišino“. Pasak Arno, tokias „vaišes“ siūlo beveik visos Portugalijos kavinės, išskyrus tas, kuriose dėl didesnio žmonių srauto tokioms „vaišėms“ padavėjai turi mažiau laiko.

„Kai pamatėme sąskaitą, prisiminiau kažkur skaitęs: neskubėk vaišintis Portugalijoj, nes ne viskas taip gerai, kaip gali pasirodyti. Po to mes jau supratome, kad, atėjus į kavinę, reikia atsiklausti, ar čia vaišinate. Kai atsako – ne, padėkojam, ir prašom išnešti. Dažnas žmogus gali ant šito kabliuko pasimauti. Portugalai mėgsta pinigėlius ir moka juos pasiimti, bet realiai negali ant jų pykti – juk pats valgei, neįdėjo tau į burną“, – pastebi jis.

Ne viskas, ką tenka girdėti apie Portugaliją, pasitvirtino

Kalbėdamas apie kainas Portugalijoje, Arnas pripažįsta, kad jos nustebino – tačiau blogąja prasme. Anot jo, pietūs Lietuvoje gerokai pigesni, nei Portugalijoje. Be to, iš įvairių atsiliepimų pora turėjo susidariusi įspūdį, jog Portugalija yra nebrangaus vyno šalis, tačiau patys su tuo nesutiktų.

„Galvojome, kad Portugalija yra pigesnė šalis. Vidutiniškai patiekalas kavinėse kainuoja nuo 15 eurų ir brangiau, tai žmogui pavalgyti čia pakankamai brangu. Visi sakė, kad portveinas čia labai pigus, bet taip nėra. Kavinėse sangrijos litras kainuoja apie 15–20 eurų, tačiau juokėmės, kai pamatėm, kad parduotuvėse yra vyno už eurą ar pusantro“, – sako Arnas.

Nakvynes viešbučiuose pora rezervavo iš anksto, todėl už naktį Lisabonos ar Porto viešbučiuose neteko mokėti daugiau nei 100 eurų. Keliautojams įsiminė ir susitikimas su pora – lietuve ir portugalu, laisvai kalbančiu lietuviškai. Šis taip pat nusistebėjo kainomis Portugalijoje.

„Portugalas pasakojo, kad paskutinį kartą čia buvo prieš trejus metus, ir dabar tik sugrįžo. Jis sako – esu labai nustebintas, nes kainos tris kartus padidėjo. Kai išgirdome tai iš paties portugalo, supratome, kodėl tikėjomės, kad viskas bus pigiau. Bet iš tiesų viskas labai brangu“, – pastebi Arnas.

Portugalijoje laukė „lietuviška vasara“: orai iškrėtė piktą pokštą

Portugalija patraukli banglenčių sporto mėgėjams, todėl Arnas ir Beatričė svajojo šią veiklą išbandyti atostogų metu. Nors vasaros Portugalijoje įprastai būna karštos, birželio pabaigoje keliavusiai porai orai iškrėtė piktą pokštą – kaip juokauja Arnas, ten jų laukė „lietuviška vasara“.

„Visi banglentininkai važiuoja į Portugaliją, nes čia geros bangos. Gal ir keistai nuskambės, bet mums paplaukioti banglentėmis nepavyko, nes buvo šalta. Iki mums atvažiuojant, Portugalijoje kaitino apie 30^oC karštis, bet vos tik atvykome, mus pasitiko 20^oC šiluma. Kadangi portugališki vėjai nėra tokie šilti, vakarais tekdavo vaikščioti ir su striukėmis. Buvome Nazare miestelyje, kuriame gausu banglentininkų mokyklų – kai bridau ten į vandenį, jis buvo beprotiškai šaltas. Ir tik tada, kai išvažiavome, sugrįžo karščiai“, – stebisi Arnas.

Arnas įsitikinęs, kad pasaulyje yra per daug dar nematytų šalių, kad į kurią nors iš jų keliautų antrą kartą, tačiau neabejoja, kad į Portugaliją dar sugrįš. Vis dėlto, tai juk šalis, kurioje jis pasipiršo savo išrinktajai. Tačiau šįkart poros ateities planuose – pietinė Portugalijos dalis.

„Retai sugrįžtu į tuos pačius miestus, nes miestų – begalė, dar daug ką reikia aplankyti. Tačiau tikrai rekomenduočiau aplankyti Porto, kuris paliko beprotiškai gerą įspūdį. Jis labai gražus, kažkoks kitoks, spalvotas. Apskritai Portugalija labai spalvota – tiek gamta, tiek savo architektūra, pastatų spalvomis. Taip pat čia būtina aplankyti Tauro slėnį, vyno daryklas, kalnus. Tai yra vieta, kurią reikia pamatyti bent vieną kartą gyvenime“, – sako Arnas.