„Džiaugiuosi, kad mes, politinės partijos, kurios ir konkuruoja tarpusavyje, susitaria dėl fundamentalių, mano požiūriu, dalykų. Nes gynyba ir saugumas yra fundamentas. Jeigu mes dėl to nesusitarsime, tai bus sunku kurti valstybę“, – Eltai teigė Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Susitarimo projekte nubrėžtos trys nacionalinį saugumą užtikrinančios kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas.
Susitarimo projekte taip pat numatytas siekis sukurti kibernetines pajėgas, pasirengti šalyje priimti sąjungininkų diviziją, stiprinti Lietuvos šaulių sąjungą, plėtoti nacionalinius oro gynybos pajėgumus, iki kitų metų parengti Valstybės gynimo planą ir rengti gyventojus rezistencijai bei ginkluotam pasipriešinimui.
Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m.
ELTA primena, kad apie susitarimus dėl užsienio politikos ir krašto gynybos partijos pradėjo kalbėti prasidėjus karui Ukrainoje. Visgi Seime ruošiamą susitarimą aptemdė ne tik „valstiečių“ kelti ultimatumai, bet ir opozicijos sprendimas boikotuoti plenarinius Seimo posėdžius.
Parlamentarams ėmus posėdžiauti atskirose Seimo salėse, Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas teigė neatmetantis, kad dėl kilusių aistrų tarp opozicijos ir valdančiųjų pasirašyti susitarimą dėl krašto gynybos ir saugumo gali tekti tik rudenį.
Kiek vėliau L. Kasčiūnas pažymėjo, kad susitarimą dėl gynybos vertėtų pasirašyti dar iki rudens sesijos pradžios. Pasak jo, tai būtų sveika reakcija į Lietuvai itin svarbų Madrido NATO viršūnių susitikimą ir ten priimtus sprendimus.
