Pagal atnaujintų Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo nuostatų projektą ES valstybės galės nepanaudotas 2014-2020 m. fondo lėšas skirti žvejams, gamintojams ir perdirbėjams, patiriantiems neigiamų Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą pasekmių.
Finansinė kompensacija bus skirta už negautas pajamas ir papildomas išlaidas, atsiradusias dėl kuro, žaliavų ir jauko kainų padidėjimo. ES fondas padengs 75 proc. žuvininkystės sektoriaus išlaidų, kurios atsirado papildomai dėl Rusijos karinės invazijos į Ukrainą.
2019 m. ES žvejybos laivyną sudarė iš viso 73 983 laivai, jame tiesiogiai dirbo 129 540 žvejų. Žvejybos perdirbimo pramonėje veikė apie 3 500 įmonių. Dėl karo Ukrainoje kai kurios įmonės buvo priverstos laikinai nutraukti savo veiklą, ir tai turėjo neigiamą poveikį įvairiems sektoriams – nuo sandėliavimo iki perdirbimo.
Naujoms ES taisyklėms pritarė 620 EP narių, 10 nepritarė, o 9 susilaikė. Jos jau suderintos su ES Taryba, tačiau galutiniam jų įsigaliojimui dar būtinas formalus ES Tarybos pritarimas.
Pasak EP pranešėjo Nuno Melo (Europos liaudies partija, Portugalija), kurį cituoja EP biuras Lietuvoje, „šis finansinis paketas leis panaudoti papildomas krizės priemones ES žuvininkystės ir akvakultūros sektoriams remti Rusijos karinės invazijos į Ukrainą kontekste. Visų pirma finansavimas bus skirtas papildomoms išlaidoms, prarastoms pajamoms ir produktų saugojimui kompensuoti, taip pat bus atlyginta dėl ekonominių suvaržymų laikinai veiklą nutraukusioms žvejybos įmonėms.“
