Tyrimo metu paiškėjo, kad astronautai praranda nuo 1 iki 2 procentų savo kaulų tankio vos per vieną mėnesį, praleistą kosmose. Tokie procesai astronautų organizme vyksta dėl kosmose esančios nesvarumo būklės, kuomet nebelieka krūvio kojoms, įprasto normaliomis sąlygomis vaikštant ar tiesiog stovint Žemėje.
Mokslininkai ištyrė astronautų kaulus norėdami išsiaiškinti, kiek užtrunka reabilitacija grįžus iš kosmoso ir kokie pakitimai vyksta organizme nesvarumo būsenoje. Tyrime dalyvavo 17 astronautų, kurių duomenis mokslininkai surinko prieš kelionę į Tarptautinę kosminę kosminę stotį, taip pat misijos kosmose metu ir jau grįžus į Žemę.
Paaiškėjo, kad misijos TKS metu astronautai neteko tokio kaulių tankio kiekio, kokio normaliomis sąlygomis Žemėje būtų netekę tik per keletą dešimtmečių, naujienų agentūrai AFP teigė Kalgario universiteto mokslininkas ir vienas iš studijos autorių Stevenas Boydas.
Mokslininkai pastebėjo, kad devynių astronautų šlauniklaulis net ir po metų, praleistų Žemėje, nebuvo pilnai atsistatęs – vis dar trūko tokio kaulų tankio kiekio, kokį Žemėje būtų praradęs per dešimtmetį. Tai reiškia, kad kaulų atsistatymas vyksta itin lėtai.
Be to, astronautai, kurie išvykdavo į ilgiausiais misijas, pavyzdžiui, 4-7 mėnesių trukmės, jų reabilitacija vyko lėčiausiai.
„Kuo daugiau laiko praleisi kosmose, tuo daugiau kaulų tankio prarasi“, – S. Boydas teigė AFP, kuriuos cituoja sciencealert.com.
Anot mokslininko, tai kelia didžiulį susirūpinimą dėl ateityje planuojamų misijų į Marsą, mat jų metu astronautai kosmose turėtų praleisti ne vienerius metus.
„Mes nežinome, ar kaulų būklė bėgant laikui, praleistam kosmose, tik blogės. Gali būti ir taip, kad būtų pasiekta tam tikra kaulų nykimo riba ir būsena stabilizuotųsi. Tačiau gali nutikti ir taip, kad kaulų tankis tik dar labiau retės. Vis dėlto, negaliu įsivaizduoti tokio dalyko, kad kaulai nyktų tol, kol jų išviso nebeliktų“, – svarstė S. Boydas.
Dar 2020 metais atlikto tyrimo išvadose teigiama, kad trijų metų kelionės į Marsą metu tikimybė susirgti osteoporoze yra net 33 proc.
S. Boydas teigia, kad kai kurie atsakymai į klausimus gali paaiškėti ištyrus astronautus, kurie praleidžia TKS misijoje mažiausiai metus.
Prancūzijos kosmoso agentūros medicinos tyrimų vadovė Guillemette Gauquelin-Koch teigė, kad nesvarumo būklė kosmose yra „drastiškiausia neaktyvi fizinė būsena“.
Net jei dvi valandas per parą astronautas užsiima sportine veika, likusias 22 valandas jis yra tarsi prikaustytas prie lovos.
„Astronautams, nuskridusiems į Marsą, padėti koją ant stabilaus paviršiaus bus sudėtinga – būsena bus neįgali“, – tikino mokslininkė G. Gauquelin-Koch.
Tylioji liga
Naujausiame tyrime, kuris buvo publikuotas moksliniame žurale Scientific Repors, buvo išsiaiškinta, kaip kosminiai skrydžiai pakeičia ir pačių kaulų struktūrą.
S. Boydas pateikė vaizdingą pavyzdį: įsivaizduokite, kad jūsų kaulų struktūrą yra tarsi Eifelio bokštas. Kosmose kaulai paveikiami taip, tarsi pradingtų dalis bokštą jungiančių sijų ir strypų, laikančių visą konstrukciją.
„Kai astronautai grįžta į Žemę, pradingusios „sijos“ neatauga – storėja tik tos, kurios liko“, – paaiškino mokslininkas.
Mokslininkai pažymi, kad, pavyzdžiui, daugiau jėgos reikalaujantys pratimai kojoms yra naudingesni atstatant kojų kaulų tankį, negu įprastas bėgimas ar važiavimas dviračiu.
Vis dėlto astronautai, kurie skrenda vykdyti misijas kosmose, yra pilnai fiziologiškai subrendę ir yra nepriekaištingos fizinės formos, tad nevisada pastebi net ir drastišką kaulų tankio sumažėjimą.
Būtent dėl to, kaip pažymi S. Boydas, osteoporozė, arba kaulų tankio mažėjimas, yra vadinama „tyliąja liga“.
Anot Kanados astronauto Roberto Thirsko, praleidusio daugiausiai laiko kosmose, reabilituotis ir atstatyti kaulų bei raumenų būklę po kosminių skrydžių užtrukdavo labai ilgai
„Tą pačią dieną, kai tik nusileisdavome, pasijusdavau labai gerai – vėl Žemės gyventoju“, – mokslinio tyrimo komentare teigė astronautas.
Šaltiniai:
