Vežėjų įmonėms nuolat susiduriant su tolimųjų reisų vairuotojų trūkumu, skaičiuojama, kad Lietuvos įmonėse gretai trūks beveik 30 tūkst., o pasaulyje – 21 mln. šios profesijos atstovų. Asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas tvirtina, kad bendradarbiavimas su uzbekais – labai svarbus žingsnis siekiant bent iš dalies spręsti Lietuvoje bei visame pasaulyje vis opesnę vilkikų vairuotojų trūkumo problemą.
„Vizito Vidurio Azijos valstybėse metu su Uzbekistano kolegomis sutarėme, kaip galėtume bendromis jėgomis spręsti tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo problemą. Sutarėme, kad jiems įsteigus specialią tolimųjų reisų vilkikų vairuotojų rengimo mokyklą, „Linava“ teiks ekspertines konsultacijas, „Linavos“ mokymo centras organizuos specialius mokymus ir ieškosime kitų būdų, kaip dar būtų galima prisidėti sprendžiant šią opią problemą“, – sako Z. Buivydas.
Jo teigimu, Uzbekistano susisiekimo ministerija ir šios šalies vežėjų asociacija jau pradėjo vykdyti bandomąjį projektą, kurio metu specialiame vairuotojų rengimo centre šios šalies sostinėje rengiama po keliasdešimt tolimųjų reisų vairuotojų. Tikimasi, kad jau po kelerių metų šiame centre, kurį sudaro apie 7 tūkst. kvadratinių metrų patalpos, vienu metu galės būti rengiama apie 1500 tolimųjų reisų vairuotojų, kurių dalis vėliau bus įdarbinama Lietuvos transporto ir logistikos įmonėse.
Planuojama, kad dalį mokymų tolimųjų reisų vairuotojams nuotoliniu būdu galėtų rengti „Linavos“ mokymų centras, kuri yra akredituota Tarptautinės kelių transporto asociacijos (IRU, International Road Union) atstovė Lietuvoje. Pagal europinius reikalavimus parengti vairuotojai ateityje galėtų įsidarbinti Lietuvos vežėjų įmonėse ir taip bent iš dalies spręsti tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo problemą.
„Linavos“ Inovacijų ir transporto politikos sekretorius Andrius Burba atkreipia dėmesį ir į kitą vežėjams ypač aktualią problemą sprendžiant tolimųjų reisų vairuotojų trūkumą – didžiules eiles tvarkant D kategorijos nacionalines vizas, be kurių tolimųjų reisų vairuotojai iš trečiųjų šalių negali pradėti dirbti. Pasak jo, būtinas valstybės institucijų atsakingas požiūris skiriant papildomų žmogiškųjų išteklių ir taip mažinant eiles.
„Ilgos eilės dėl nacionalinių vizų – tai butelio kaklelis, kurį reikia nedelsiant spręsti skiriant papildomų konsulų Kazachstane veikiančiam Lietuvos generaliniam konsulatui ir neatidėliotinai steigiant Lietuvos ambasadą ar generalinį konsulatą Taškente. „Linava“ taip pat ieško sprendimų kaip Lietuvos vežėjai galėtų greičiau priduoti dokumentus vizoms gauti, nes šiuo metų kai kurie vežėjai yra priversti net iki 20 proc. vilkikų parko laikyti stovėjimo aikštelėse. Tačiau valstybės institucijos taip pat turėtų atlikti namų darbus“, – pabrėžia A. Burba.
„Linavos“ generalinis sekretorius Z. Buivydas tikina, kad Lietuvos verslui pradėjus glaudžiau bendradarbiauti su Uzbekistano atstovais, apie galimas panašias mokyklas prakalbo ir Kazachstano bei Tadžikijos atstovai. Todėl tikėtina, kad ateityje panašūs centrai galėtų būti įsteigti ir šiose valstybėse, o asociacija „Linava“ ten irgi galėtų teikti ekspertines paslaugas.
Lietuvoje iš 140 tūkst. darbuotojų visame transporto ir logistikos sektoriuje apie 80 tūkst. yra vairuotojai. Iš jų apie 70 proc. yra trečiųjų šalių piliečiai – daugiausia iš Ukrainos ir Baltarusijos.
Prasidėjus karui Ukrainoje, Lietuvoje įdarbinti dauguma ukrainiečių grįžo ginti tėvynės, o vizų išdavimas baltarusiams sustabdytas. Tad Lietuvos transporto sektoriui susiduriant su vairuotojų trūkumo iššūkiu, bendradarbiavimas su kolegomis Centrinės Azijos valstybėse ir vairuotojų iš šių šalių pritraukimas galėtų padėti spręsti tolimųjų reisų vairuotojų trūkumo Lietuvoje problemą.
