Praėjusį ketvirtadienį Kremlius pateikė Valstybės Dūmai įstatymo projektą, numatantį specialiąsias ekonomines priemones, skirtas „kovos su terorizmu ir kitokio pobūdžio operacijoms“ už Rusijos ribų.
Prie jo pridėtame aiškinamajame rašte užsimenama apie trumpam išaugusį ginklų ir karinės įrangos remonto poreikį, ypač suaktualėjusį V. Putino pradėto karo prieš Ukrainą kontekste.
Įstatymo projekte, be kita ko, siūloma panaudoti materialines vertybes iš valstybės rezervo ir laikinai suaktyvinti mobilizacinius pajėgumus bei infrastruktūrą, taip pat numatyti viršvalandinį darbą konkrečiose organizacijose.
Įstatymo projekte kalbama apie Rusijai iškilusią būtinybę remontuoti ginklus ir karinę įrangą, susijusią su „specialiąja karine operacija Donecko Liaudies Respublikos, Luhansko Liaudies Respublikos ir Ukrainos teritorijose“, t. y. karu Ukrainoje, V. Putino pradėtu vasario pabaigoje.
„Būtinybė tuojau pat vykdyti šiuos reikalavimus, ypač turint omenyje užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų įvedamas sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos piliečius ir Rusijos juridinius subjektus, pareikalaus trumpam sutelkti pastangas tam tikruose (tam tikrų sričių) ekonomikos sektoriuose, perplanuoti kariniam-pramoniniam kompleksui priklausančių organizacijų gamybinį pajėgumą, įskaitant mobilizaciją, ir organizuoti pagal valstybės gynybos nurodymą vykdomo tiekimo aprūpinimą resursais“, – rašoma aiškinamajame rašte.
Sprendžiant iš aiškinamajame rašte išdėstytos informacijos, parengtas įstatymas (jei bus pasirašytas), suteiktų Kremliui teisę „nustatyti specialias taisykles, taikytinas darbo santykiams tam tikrose organizacijose, padaliniuose ir konkrečiuose gamybiniuose objektuose“, rašo „Newsweek“.
Kariniai nuostoliai
Parengdama tokį įstatymo projektą Rusiją pirmą kartą signalizuoja apie kare prieš Ukrainą patiriamus milžiniškus nuostolius.
Ukrainiečių pareigūnai reguliariai naujina informaciją apie rusų karinius nuostolius. Pirmadienį Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo „Facebook“ puslapyje buvo nurodyta, kad Rusija jau neteko 36 200 karių, 1 589 tankų, 3 754 šarvuotųjų kovos mašinų, 806 artilerijos kompleksų, 246 reaktyvinės artilerijos kovos mašinų, 105 oro gynybos sistemų, 217 orlaivių, 658 taktinių dronų, 15 laivų, 2 629 transporto priemonių ir cisterninių automobilių bei 187 sraigtasparnių.
Oficialūs Rusijos atstovo lig šiolei viešai neigė tvirtinimus, esą Maskva patiria sunkumų realizuodama V. Putino karines ambicijas.
Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos gegužės pabaigoje pateiktoje žvalgybos ataskaitoje nurodoma, kad Rusijos sprendimas į mūšio laukus pasiųsti sovietmečio laikų tankus rodo, kad Rusijai stinga šiuolaikinės kovoms tinkamos technikos.
