Gydant ilgalaikiam COVID sindromui būdingus simptomus, tokius kaip dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas, nuovargis ir smegenų rūkas, nuo šiol bus galima naudoti Kanados Vakarų Ontarijo universiteto mokslininkų pasiūlytą metodą.
Vykdant funkcinę magnetinio rezonanso tomografiją (fMRT), kurios metu pacientai turėjo įkvėpti ksenono dujų, pavyko realiuoju laiku stebėti, kas vyksta plaučiuose. Preliminarūs kol kas atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad po viruso likę simptomai yra susiję su mikroskopiniais defektais, darančiais įtaką deguonies judėjimui iš plaučių į raudonuosius kraujo kūnelius, rašoma Kanados transliuotojo CBC portale.
Kai magnetinio rezonanso tomografu skenuojami tyrimo dalyviai įkvėpė dujų, mokslininkai sugebėjo pamatyti, kaip 500 mln. plaučių alveolių perduoda deguonį į kraują. Minėtina, kad nuo ilgalaikio COVID sindromo kenčiančių pacientų atveju deguonies perdavimas vyko silpniau nei iš sveikų savanorių alveolių.
„Visi tiriamieji infekcija užsikrėtė maždaug prieš devynis mėnesius, bet jiems besireiškiantys simptomai tebėra ganėtinai akivaizdūs, gerokai bloginantys gyvenimo kokybę, todėl mes nutarėme išsiaiškinti tų simptomų priežastis“, – aiškina profesorė Grace Parraga iš Schulicho medicinos ir stomatologijos mokyklos prie Vakarų Ontarijo universiteto.
„Tenka konstatuoti, kad ilgalaikį COVID sindromą patiriančių ir atitinkamus simptomus juntančių pacientų plaučių funkcija yra normali. Gydytojų skiriamų kvėpavimo testų rezultatai ir kompiuterinės tomografijos metodu gaunami duomenys taip pat normalūs. Deja, magnetinio rezonanso tyrimas atskleidė visai kitokią situaciją“, – nurodė G. Parraga.
Sprendžiant iš tyrimo rezultatų, visų pacientų defektai yra maždaug vienodo sunkumo, nesvarbu, ar susirgus COVID-19 prireikė hospitalizacijos, ar pavyko išgyti namuose.
„Dabar, kai pavyko išsiaiškinti, kas, kur ir kada vyksta, galima kelti klausimą „kodėl?“ Visus atliekant tyrimą gautus duomenis perdavėme ir pacientams, ir ligoninėse juos gydantiems gydytojams. Atsižvelgdami į naują informaciją, gydytojai galės numatyti efektyvesnį tų pacientų gydymą“, – įsitikinusi specialistė.
Tyrime dalyvavę asmenys – tai pacientai iš dviejų Ontarijo (Kanados) įstaigų – Londono sveikatos mokslų centro (LHSC) ir Šv. Juozapo sveikatos centro, – užsitęsusius simptomus, pavyzdžiui, dusulį, jautę daugiau nei šešetą savaičių po užsikėtimo. Tarp tiriamųjų buvo ir olimpietis Alexas Kopaczas, į ligoninę dėl COVID-19 patekęs 2021-aisiais.
„Kai susirgau COVID, beveik du mėnesius buvau prijungtas prie kvėpavimo aparato. Prireikė trijų mėnesių, kol pagaliau pasiekiau tokią būklę, kai jau galėjau vaikščioti negaudydamas oro ir nedusdamas“, – pasakojo sportininkas.
„Todėl gerai žinau, kaip svarbu nepamiršti, kad šis virusas gali sukelti ilgalaikių pasekmių, kurios tikrai nėra lengvos. Kol buvau sveikas, netikėjau, kad jausiu kokius nors padarinius“, – prisipažino jis.
Mokslininkai dar metus ketina taikyti išmėgintą tyrimą, kad kuo geriau suprastų jo rezultatus.
Tyrimui buvo skirta milijonas dolerių. Prie jo prisidėjo penki Ontarijuje veikiantys moksliniai centrai – LHSC, Šv. Juozapo sveikatos priežiūros centras, Lakehead universitetas, Toronto miesto universitetas ir Toronto „Sick Kids“ ligoninė.
